Istorija

Nevyriausybinių organizacijų ištakos

Nevyriausybinių organizacijų atsiradimas siejamas dar su Viduramžiais susikūrusiais labdaros fondais, teikiančiais labdarą ir paramą benamiams, šelpiančiais vargšus miestelėnus. Pirmoji organizacija (ne pelno siekianti) buvo panaši į šiais laikais egzistuojančius Caritus ir kitas dvasinio pobūdžio paremtas labdaros organizacijas, kurios teikia savo nemokamas paslaugas ir paramą beglobiams, benamiams žmonėms. Tikslių duomenų apie tai, kada Lietuvoje susikūrė pirmoji nevyriausybinė organizacija – nėra, tačiau pirmąja tokia save laiko Lietuvos Raudonojo Kryžiaus draugija, šalyje įsikūrusi dar IX amžiuje ir veikianti pagal atskirą Lietuvos raudonojo Kryžiaus draugijos įstatymą.

Nevyriausybinės organizacijos Lietuvoje

Nevyriausybinių organizacijų atsiradimo istorija yra siejama su 1991 m., kai Lietuva atgavo nepriklausomybę nuo Sovietų Sąjungos. Tuo metu prasidėjo masinis ne pelno organizacijų kūrimasis. Apie 1994 m. buvo išleistas pirmasis Visuomeninių organizacijų įstatymas, kuriuo vadovaujantis kūrėsi nevyriausybinės organizacijos. Vėliau imta galvoti apie organizacijų įvairialypiškumą ir veiklos skirtumą, todėl laikui bėgant Lietuvos Respublikos Seimas priėmė dar keletą ne pelno organizacijų įstatymų, kas leido suskirstyti ne pelno organizacijas į keturias atskiras sferas. Visuomeninė organizacija (neretai šis apibūdinimas naudojamas visų ne pelno organizacijų apibūdinimui) tapo tik viena iš keturių nevyriausybines organizacijas reglamentuojančių įstatymų dalimi. Taigi šiuo metu Lietuvoje veikia keturi nevyriausybines organizacijas reglamentuojantys įstatymai – tai Visuomeninių organizacijų įstatymas, Asociacijų įstatymas, Viešųjų įstaigų įstatymas bei Labdaros ir paramos fondų įstatymas. Atsiradus kitiems, ne pelno organizacijas reglamentuojantiems įstatymams, iš esmės pasinaikino visuomeninių organizacijų kaip visų ne pelno organizacijų apibūdinimo terminas, kurį pakeitė nevyriausaybinė organizacija.

Kas yra nevyriausybinė organizacija

Daugeliui iškyla klausimas "kodėl apskritai kuriasi tokios ne pelno organizacijos, jei jų veikla yra paremta savanorišku darbu ir jos negali gauti pelno?". Lietuva – demokratinė valstybė, kurios valdymas yra paremtas demokratiniu principu, visuomenės nuomonės išraiška, laisvais ir demokratiniais rinkimais bei atsižvelgimu į kiekvieno piliečio pasiūlymus bendruomenės nariams rūpimais klausimais. Tačiau demokratija toje šalyje, kur gyvena daugiau nei vienas milijonas žmonių yra negalima be paprastų piliečių iniciatyvos vienytis, siekiant bendrų tikslų socialinių, ekonominių, kultūrinių, ekologinių, mažumų problemų sprendimo srityje. Todėl siekiant, jog visuomenės atstovai aktyviau dalyvautų šalies valdymo pertvarkos procesuose, skatintų demokratijos vystymąsi, turėtų galimybę išsakyti savo nuomonę ir pasiūlymus vietos ar centrinės valdžios institucijoms, yra būtina, kad grupės žmonių jungtųsi bendrai veiklai. Bendruomenės jungimasis į tam tikras tikslines grupes suteikia galimybę bendrai spręsti kylančias problemas tiek bendruomenės viduje, tiek ir atstovaujant savo interesus valdžios institucijose. Nevyriausybinė organizacija – tai ir yra tas visuomenės branduolys, kuris suteikia galimybę tiek jaunimui, tiek ir senyvo amžiaus žmonėms susiburti, spręsti kylančias problemas, atstovauti savo pačių interesus įvairiose institucijose, tarpininkauti bei teikti visokeriopą pagalbą vienas kitam.

Nevyriausybinės organizacijos apibrėžimas

Nevyriausybinė organizacija – tai laisva piliečių valia įkurta demokratinė organizacija, kuri tarnauja visuomenės ar jos grupių labui, nesiekia pelno ir tiesioginio dalyvavimo valstybės valdyme.

Nevyriausybinėms organizacijoms būdingi bruožai:

• Organizacinė forma (registruotas juridinis asmuo);
• Prigimtinė nepriklausomybė nuo valdžios ir valdymo institucijų;
• Ne pelno paskirstymo principas – gautas pelnas investuojamas į pagrindinę įstatuose numatytą veiklą, o ne padalinams steigėjams, nariams ar dalininkams;
• Savivalda ir demokratiškas sprendimų priėmimas;
• Savanoriškumas – laisvas narių įstojimas ir išstojimas, savanoriškai dovanotas turtas ir lėšos;
• Tarnavimas visuomenės labui, o ne individui ar šeimai.

Nevyriausybinių organizacijų informacijos centrai Lietuvoje

Tiesa ta, jog nevyriausybinių organizacijų kūrimosi tempas nėra pastovus – tokio pobūdžio organizacijos kuriasi nepamatuojamu greičiu, kas nesuteikia galimybių nuolat surinkti išsamios informacijos apie visas organizacijas, veikiančias regione, jau nekalbant apie visą Lietuvos teritoriją. Tačiau pradėjus domėtis tokių organizacijų plėtra ir stiprinimu, organizacijų sąrašų sudarymu bei investicijų pritraukimu iš užsienio, šalyje ėmėsi kurtis nevyriausybinių organizacijų informacijos centrai. 1995 m. pirmasis nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras Lietuvoje buvo įsteigtas Atviros Lietuvos Fondo iniciatyva, kaip pagalbos įrankis tiek rėmėjams, tiek ir pačioms organizaijoms. Vėliau, t.y. 1997 m. rugpjūčio 28 d. Klaipėdoje įsikūrė antrasis Lietuvoje nevyriausybinių organizacijų pagalbos įrankis – Klaipėdos nevyriausybinių organizacijų informacijos centras, dar vėliau – Kaune, Alytuje, Šiauliuose ir t.t. Nevyriausybinių organizacijų informacijos centrų paskirtis – teikti informaciją, konsultacijas, vykdyti mokymus bei skatinti nevyriausybinių organizacijų plėtrą Lietuvoje.