Didelį susidomėjimą pasiruošimo krizėms tema šiame mieste parodė ir savivaldybė, ir nevyriausybinės organizacijos. Tokiais atvejais stalo pratybos būna efektyviausios.

Dalyviai pabrėžė nevyriausybinių organizacijų svarbą reaguojant į krizes: pagalbos teikimą gyventojams, informacijos sklaidą, evakuacijos organizavimą. Aptarti konkretūs žingsniai, kurie padėtų užtikrinti sklandžią tarpusavio koordinaciją nelaimės atveju.

Dėkojame merui Audriui Klišoniui už skirtą dėmesį ir Plungės rajono savivaldybei už bendradarbiavimą!

Taip pat dalyvavo: Lietuvos Caritas, Lietuvos Raudonasis kryžius ir Maisto bankas.

Tai yra Krašto apsaugos ministerijos finansuojamo projekto „NVO pasirengimas pilietiniam atsparumui“ dalis.

Mokymuose stalo pratybose dalyvauja ir nevyriausybinių organizacijų ir savivaldybės atstovai. Tai proga visoms pusės kalbėti apie poreikius, iššūkius ir galimybes prisidėti ruošiantis įvairioms galimoms krizėms.

Bendrai sutarta, kad svarbiausi aspektai efektyviam bendradarbiavimui nelaimių atveju yra:

1. nuolatinės pratybos
2. komunikacijos stiprinimas
3. aktyvus NVO dalyvavimas ir įtraukimas.

Dėkojame Kazlų Rūdos savivaldybei.

Daugiau apie projektą sužinokite čia.

Tai yra Lietuvos Respublikos Krašto apsaugos ministerijos finansuojamo projekto „NVO pasirengimas pilietiniam atsparumui“ dalis.

Per pirmuosius šešis šių metų mėnesius Lietuvoje įregistruotos 296 naujos asociacijos, 106 labdaros ir paramos fondai bei 497 viešosios įstaigos. Tarp įvairių organizacijų formų, viešosios įstaigos išlieka populiariausia forma. 

Per tą patį šešių mėnesių laikotarpį išregistruoti 724 labdaros ir paramos fondai, asociacijos ir viešosios įstaigos.
Dažniausiai juridiniai asmenys išregistruojami dėl neveiklumo (t. y., kai Registrų centrui ilgą laiką neteikia finansinių ir veiklos ataskaitų). 2023 m. daug organizacijų buvo išregistruota, nes būtent tais metais Registrų centras pirmą kartą ėmėsi iniciatyvos išregistruoti juridinius asmenis dėl neveiklumo.

Taip pat organizacija gali būti išregistruojama jos narių sprendimu.

2025 m. pirmąjį pusmetį įvyko organizacijų, turinčių NVO žymą, skaičiaus šuolis. Per šešis mėnesius NVO žymą įregistravo net 9850 organizacijos. Tam įtakos turėjo pasikeitęs Labdaros ir paramos įstatymas, pagal kurį 1,2 proc. GPM dalies paramą gali gauti tik nevyriausybinės organizacijos ir meno kūrėjai

Kovo ir balandžio mėnesiais ypač NVO žymos registracija ypač suaktyvėjo. Tai laikotarpis, kai teikiamos finansinės ataskaitos ir skiriama 1,2 proc. gyventojų pajamų mokesčio parama.

Liepos 1 d. duomenimis, daugiau kaip pusantro tūkstančio nevyriausybinių organizacijų statusą turinčių juridinių asmenų dar nebuvo Registrų centrui pateikę finansinių ir veiklos ataskaitų už 2024 m. Tai sudarė apie 10 proc. visų tokių organizacijų. Nors NVO žymą turinčių organizacijų skaičius augo, šiemet NVO duomenis teikė atsakingiau. Panašiu laikotarpiu 2024 m. veiklos ir finansinių ataskaitų už praėjusius metus dar nepateikę buvo net 17,6 % nevyriausybinių organizacijų.

Registrų centrui pateikti nevyriausybinių organizacijų duomenys rodo, kad 2024 m. šalyje veikė daugiau nei 136 tūkst. savanorių, kurie kitiems padovanojo daugiau nei 5,5 mln. valandų savo laiko. Palyginti su ankstesniais metais – tai beveik 20 tūkst. daugiau savanorių (2023 m. – 116 660) ir 330 tūkst. daugiau valandų (2023 m. – 5 324 952 val.)

Ši statistika parengta remiantis 2025 m. liepos 1 d. paskelbtais Registrų centro atvirais duomenimis.

Skaidrumas ir atskaitomybė yra viena iš pagrindinių Nacionalinės NVO koalicijos narių vertybinių nuostatų. Siekdamos kurti ilgalaikį pasitikėjimą visuomene, organizacijos atvirai komunikuoja apie savo veiklą, finansavimo šaltinius ir lėšų panaudojimą. Šį įsipareigojimą jos įgyvendina laiku pateikdamos savo veiklos ir finansines ataskaitas Juridinių asmenų registrui. Tai vienas iš daugelio būdų, kuriuo kuriame tarpusavio pasitikėjimą.

Ataskaitas rasti galite Juridinių asmenų registre arba sekdami nuorodas:

• Nacionalinė NVO koalicija
• Lietuvos jaunimo organizacijų taryba
• Aplinkosaugos koalicija
• Lietuvos negalios organizacijų forumas
• Lietuvos moterų lobistinė organizacija
• Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga
• Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas
• Nacionalinė vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma
• NVO vaikams konfederacija
• Žmogaus teisių organizacijų koalicija
• Lietuvos pacientų organizacijų atstovų taryba
• Vartotojų aljansas
• Lietuvos meno kūrėjų asociacija
• Nacionalinis švietimo NVO tinklas
• Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras (asocijuoti nariai)
• Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija (asocijuoti nariai)
• NVO teisės institutas (asocijuoti nariai)
• Lietuvos socialinio verslo asociacija (asocijuoti nariai)

Atsižvelgiant į vis dažnesnius išpuolius prieš nevyriausybinį sektorių, šis pranešimas pasirodė itin svarbiu momentu.

Strategijos tikslas – sukurti palankią aplinką organizacijoms ir jų, kad jie galėtų atlikti esminį vaidmenį stiprinant pilietinę visuomenę ir kuriant stiprią demokratiją.

Stipri ir įgalinta pilietinė visuomenė yra neatsiejama sveikos demokratijos dalis.

Visą Europos piliečių forumo pranešimą skaitykite: čia

Sausio 22 d. keturolika pilietinės visuomenės aktyvistų dalyvavo „Erste Stiftung“ NVO akademijoje Belgrade, tačiau buvo sulaikyti ir neteisėtai deportuoti bei įvardyti kaip „nacionalinio saugumo grėsmė“. Jiems metams uždrausta atvykti į Serbiją.

Tai nėra pavienis atvejis – nuo 2024 m. vasaros Serbijos valdžia vis dažniau imasi represijų prieš pilietinės visuomenės organizacijas, vietos aktyvistus, moksleivius ir studentus. Dabar valdžia nusitaikė į tarptautinę aktyvistų grupę, remiamą gerbiamos Austrijoje įsikūrusios organizacijos, skatinančios regioninį bendradarbiavimą ir mokymąsi.

Tokie veiksmai prieš pripažintus specialistus ir tarptautinius bendradarbiavimo projektus rodo vis didėjantį Serbijos valdžios priešiškumą pilietiniams aktyvistams ir žurnalistams, be to šios represijos vyksta masinių studentų protestų prieš korupciją ir valdžios neskaidrumą metu.

Nuo 2025 m. tik „NVO žymą” turinčios organizacijos galės gauti 1,2 % GPM paramą, dėl to organizacijoms pradėjo kilti klausimas, ar jos yra nevyriausybinės organizacijos (NVO), turinčios teisę į šią paramą.

Su atmintine susipažinkite žemiau:

Daugiau informacijos apie „NVO žymą“, jos naudas ir instrukcijas, kaip ją įregistruoti galite rasti čia.

Viešosios naudos NVO apibrėžiama kaip organizacija, kurios veikla turi akivaizdžią ir tiesioginę naudą visuomenei, ypač pažeidžiamoms grupėms, taip pat prisideda prie socialinės gerovės, švietimo, aplinkosaugos ar kitų viešųjų tikslų. Tokių organizacijų veikla yra pripažįstama svarbia visuomenės gerovei ir atitinka aukštesnius teisės aktuose nustatytus kriterijus.

NVO atstovams svarbu pateikti išsamias veiklos ir finansines ataskaitas apie vykdomą veiklą, kuriose atsispindėtų ar NVO vykdoma veikla yra nukreipta į visuomenę, ar skirta tik organizacijos nariams – bus vertinamos Juridinių asmenų registrui pateiktos dviejų praėjusių finansinių metų veiklos ataskaitos ir metinių finansinių ataskaitų rinkiniai. 

Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme numatyta, kad skirstant NVO finansavimo lėšas viešosios naudos NVO gali būti teikiamas prioritetas, tačiau dėl paskatų viešosios naudos NVO sukūrimo bus svarstoma ir tariamasi su socialiniais partneriais.

Reikalavimai viešosios naudos NVO yra numatyti Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme.

Norėdamos būti pripažintos viešosios naudos NVO, organizacijos turi teikti prašymą SoPAS.

Konsultacija dėl prašymų pateikimo vyks sausio 23 d. 14 val. MS Teams platformoje. Prisijungimo nuoroda.

Daugiau informacijos rasite čia.

Susitikimo metu aptarti esminiai rudens sesijoje planuojami svarstyti nevyriausybiniam sektoriui aktualūs klausimai, teisės aktai:

• Iniciatyva dėl išregistruotų nevyriausybinių organizacijų turto perėjimo nevyriausybinių organizacijų (NVO) fondui (registruoti Asociacijų, Viešųjų įstaigų ir Labdaros ir paramos įstatymų pakeitimai). Minėti įstatymų pakeitimai prisidėtų prie NVO sektoriaus stiprinimo.
• 1,2 proc. GPM skyrimas nevyriausybinėms organizacijoms. Šiuo metu yra įregistruota įvairių pasiūlymų, kaip išplėsti paramos gavėjų ratą, pakeičiant šią nuostatą, – raginame vis tik to nedaryti.
• Pasiūlymas keisti Civilinio kodekso nuostatą, numatant paramos teikimo palengvinimą, kad notarinės formos reikalavimas būtų taikomas tik renkant didesnę nei 100 tūkst. eurų paramą. Įstatymo projektas jau yra pateiktas.
• Nevyriausybinių organizacijų prisidėjimas, saugant ir stiprinant demokratiją, artėjančių Seimo rinkimų kontekste.
• Nevyriausybinių organizacijų krepšelio didinimo svarba, svarstant ir priimant trimetį biudžetą.
• Savanoriškos veiklos įstatymo 13 str. 3 punkto papildymas nuostata dėl savanorių išlaidų apmokėjimo pagal fiksuotus įkainius.

Vartotojų aljansas, Lietuvos negalios organizacijų forumas, Švietimo NVO tinklas ir kitos organizacijos taip pat pristatė aktualius NVO sektoriui klausimus.

Šios trumpos Seimo sesijos metu priimti įstatymai yra svarbūs NVO sektoriui. Dėkojame LR Seimo pirmininkei už jau šeštąjį produktyvų susitikimą ir nuolatinį nevyriausybinio sektoriaus palaikymą. Per šį laikotarpį Pirmininkės iniciatyva vasario 27-oji buvo paskelbta NVO diena.