Ką NVO siūlo būsimiems Seimo nariams?

Artėjant LR Seimo rinkimams nevyriausybinės organizacijos (NVO), būdamos pilietinės visuomenės dalimi ir vienydamos didelės aktyvių piliečių grupes, aktyviai teikė pasiūlymus rinkimuose dalyvaujančioms partijoms. Kokie klausimai labiausiai rūpi nevyriausybiniam sektoriui ir kaip pasiekti politikų ausis tinklalaidėje aptarė Nacionalinės NVO koalicijos nariai.

Anot Nacionalinės NVO koalicijos vadovės Gajos Šavelės, politikų bendravimas su pilietine visuomene yra būtinas nuolatos – ir prieš, ir po rinkimų. Ji pabrėžia, kad nevyriausybinis sektorius sudaro didžiulę visuomenės dalį: Registrų centro duomenimis Lietuvoje veikia beveik 20 tūkst. NVO, kurios ir kuria darbo vietas, ir įgalina gyventojus veikti savanoriškais pagrindais. „Visoje valstybėje nuolatinis, tvarus nevyriausybinių organizacijų įtraukimas yra be galo svarbus – jis suteikia nuomonių ir sprendimų įvairovę, duoda daugialypiškumą ir tuo pačiu augina pasitikėjimą valdžia,“ – valdžios institucijų bei politikų bendradarbiavimo su pilietine visuomene naudas vardija G. Šavelė. 

Nacionalinės NVO koalicijos pateiktuose pasiūlymuose nugulė visam NVO sektoriui aktualūs klausimai: pilietinės visuomenės stiprinimas, NVO įtraukimas į sprendimų priėmimą bei vaidmuo gynyboje bei krizių metu. Koalicijos narės – skirtingose viešosios politikos srityse veikiančios NVO taip pat įvairiomis priemonėmis siūlė politikams klausimus, kurie turi būti sprendžiami per artėjančius ketverius metus. 

Pavyzdžiui, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas ir jo nariai veikia bene plačiausiai rinkimuose aptariamose – skurdo mažinimo, socialinės apsaugos ir paslaugų srityse. Artėjant rinkimams organizacija politikams išsiuntė net keturiasdešimt pasiūlymų, kuriais būtų galima efektyviai mažinti skurdą, nelygybę, pradedant mokesčių reforma bei minimalių pajamų sistemos tobulinimu. Skurdo mažinimo tinklo socialinės politikos analitikė Agata Subotovič pasakoja, kad dalis partijų atsiliepė ir kai kuriuos siūlymus įtraukė į rinkimines programas. Visgi, ją neramina, kad šįkart, NVO nesulaukė kvietimo ekspertinėmis žiniomis dalintis vidiniuose planavimo susitikimuose. „Tai kelia nerimą, nes toks bendravimo trūkumas gali reikšti, kad konstruktyvus dialogas tarp politikų ir visuomeninių organizacijų silpnėja, o tai apsunkina galimybes spręsti sudėtingus klausimus“ , – sako A. Subotovič. 

Tuo metu Lietuvos negalios organizacijų forumas politikams rekomenduoja remtis šiemet paskelbta šešėline ataskaita apie žmonių su negalia teisių įgyvendinimą Lietuvoje. Žmonės, turintys negalią, rinkimuose vis dar susiduria su fiziniais arba informacijos barjerais, tad organizacijai tenka ne tik bendrauti su politikais, bet ir stebėti rinkimų apylinkių prieinamumą. 

Taip pat su žmonių su negalią teisėmis dirbanti organizacija prisijungė prie Lietuvos žmogaus teisių centro iniciatyvos „Yra, ką rinkti“, kurioje kandidatams uždavė klausimą apie neveiksnių asmenų dalyvavimą rinkimuose. Lietuvos organizacijų forumo prezidentė Indrė Širvinskaitė įvertino neapsisprendusių politikų atsakymus: „Įdomu, kad nemaža dalis politikų, kuriuos stebėjau, pasirinko, kad neturi nuomonės. Tai mums signalizuoja, kad politikai labai mažai žino apie šį klausimą. Man atrodo, tokių klausimų, kurių atsakymai nebūna vienareikšmiai, uždavimas yra geras formatas“. 

Aplinkosaugos koalicijos atstovė Lina Paškevičiūtė sako, kad šiemet organizacija kvietimus susitikti ir pristatyti savo pasiūlymus išsiuntė visoms Lietuvos politinėms organizacijoms, o rugsėjį įvertino, ką politinės partijos žada aplinkosaugos sričiai. „Partijų programas vertinome iš keturių perspektyvų: darnaus vystymosi, kas žadama klimatui, gamtai bei taršos klausimams. Stebime, kad protesto partijos apie aplinkosaugą visai nešneka arba tiesiog neigia Žaliąjį kursą, todėl kartais net neturėjome, ką vertinti“, – pasakoja Aplinkosaugos koalicijos prezidentė L. Paškevičiūtė. Vis dėlto, L. Paškevičiūtė prideda, kad svarbu, ne tik tai, ką partijos kalba apie aplinkosaugą, bet ir darnų vystymąsi apskritai. Anot jos, ekonominiai, socialiniai ir aplinkosaugos klausimai turi derėti tarpusavyje.

Po rinkimų ir pažadų dalybų, kitas žingsnis – rezultatų stebėsena. Iniciatyva „Žinau, ką renku“ jau antrą kadenciją aktyviai stebi savivaldybių merų pažadų įgyvendinimą. Organizacijos koordinatorė Aušrinė Diržinskaitė teigia, kad politikai pažadus vykdo geriau, nei dažnai įsivaizduojame. „Žinau, ką renku“ rinko duomenis, kaip keturiasdešimt 2019-2023 m. kadencijos merų įgyvendino pažadus. Rezultatai – apie 45-47% rinkėjams duotų pažadų buvo įgyvendinti.  Visgi, A. Diržinskaitė sako pastebėjusi, kad gavę įvertinimus politikai pradėjo žadėti kiek atsargiau. „Iš vienos pusės, džiugu, nes politikai mato, kad kažkas fiksuoja ir matuoja, ką jie sako. Iš kitos pusės, nesinori, kad ambicija įsipareigojimams mažėtų vien dėl to, kad juos įgyvendinti būtų lengviau“ , – pasakoja A. Diržinskaitė.

Tinklalaidės dalyviai pateikė naudingų patarimų, kaip atsakingai pasirinkti, už ką balsuoti. Pokalbio dalyvės rekomenduoja kritiškai vertinti, ypatingai naujų partijų, rinkimines programas, nevengti pasidomėti ir reitinguoti partijų narius,  atsižvelgiant į jų asmenines savybes, vertybes bei darbus. Taip pat pasinaudoti internetiniais įrankiais, tokiais kaip „Yra, ką rinkti“ ar „Manobalsas.lt“, kurie leidžia palyginti politikų politines pažiūras. Ir, žinoma, remtis NVO parengtomis politinių partijų programų apžvalgomis.

Visą pokalbį galite išgirsti „Spotify“ platformoje.

Norintiems sužinoti daugiau

Pokalbį rengė Nacionalinė NVO koalicija – vienijanti 18 skirtingose viešosios politikos srityse veikiančių nacionalinių NVO ir jas vienijančių organizacijų. Tinklalaidė yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamo projekto „Įtraukimas. Bendradarbiavimas. Įgalinimas. Advokacija.“ dalis.