„Šių metų rezultatai rodo, kad savivaldybių NVO tarybų veikla stiprėja. Ypač džiugina tai, kad iš 20 praėjusiais metais raudonai įvertintų savivaldybių net 13 jų padarė pažangą. Tai – svarbus signalas, kad NVO tarybų veikla stiprėja, kai tam skiriama dėmesio ir užtikrinamos sąlygos bendradarbiavimui“, – įsitikinusi Jolita Petraitienė, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro (NIPC) vadovė.

Vienas iš svarbiausių gerai veikiančios NVO tarybos bruožų – nuoseklus ir savalaikis dialogas tarp nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO) sektoriaus ir savivaldos. Tauragės rajono NVO tarybos patirtis rodo, kad toks bendradarbiavimas gali padėti spręsti ne tik strateginius, bet ir kasdienius NVO sektoriui kylančius klausimus. „Tauragės NVO tarybos veiklą labai palengvina geranoriškas ir operatyvus NVO bei savivaldybės administracijos bendradarbiavimas. Toks dialogas padeda spręsti įvairius finansinius, projektinius ir ūkinius klausimus, o svarbiausia – leidžia kartu ieškoti sprendimų, atliepiančių NVO sektoriaus poreikius“, – sako Tauragės savivaldybės kultūros skyriaus vyr. specialistė, vykdanti savivaldybės NVO koordinatoriaus funkcijas, Rita Matemaitienė.

Savivaldybės ir NVO bendradarbiavimo svarbą pabrėžia ir Tauragės rajono savivaldybės vicemerė Andžela Jakienė, kuruojanti NVO klausimus: „Man bendradarbiavimas su NVO pirmiausia reiškia galimybę išgirsti žmones ir kartu ieškoti sprendimų. Mūsų NVO turi daug patirties, idėjų ir noro veikti. Džiaugiuosi, kad Tauragėje turime aktyvią NVO tarybą, kuri telkia organizacijas, kelia svarbius klausimus, teikia pasiūlymus, organizuoja susitikimus ir mokymus. NVO atstovai dalyvauja ir savivaldybės komisijose, todėl jų patirtis prisideda prie sprendimų priėmimo. Tikiu, kad didžiausia partnerystės vertė atsiskleidžia tada, kai idėjos virsta konkrečiais darbais ir realia nauda Tauragės krašto žmonėms.“

NVO taryba yra patariamoji institucija, veikianti savivaldybės lygmeniu ir skirta stiprinti bendradarbiavimą tarp savivaldos ir nevyriausybinio sektoriaus, skatinti NVO veiklą bei sudaryti sąlygas NVO dalyvauti priimant sprendimus. NVO tarybų efektyvumo indeksas sudarytas taikant šviesoforo principą, pagal kurį žalia spalva žymi savivaldybę, kur yra aktyviai veikianti NVO taryba, geltona – iš dalies veikianti NVO taryba, o raudona – neveikianti NVO taryba arba apie kurios veiklą tyrimo metu savivaldybės interneto svetainėje nebuvo rasta informacijos. Atsižvelgiant į tai, savivaldybės suskirstytos į tris atitinkamas grupes.

NIPC kartu su partneriais ne tik vertina bet ir praktiškai stiprina NVO tarybų veiklą.  2026 m. vasarą keturiuose regionuose vyko NVO tarybų mokymai, kurie bus organizuojami ir kitąmet. Siekiant, kad teigiamas pokytis būtų tvarus, NIPC ir partneriai savivaldybių NVO taryboms siūlo individualias konsultacijas ir vizitus, kurių  metu vertinama individuali NVO tarybos situacija, išsigryninami iššūkiai ir ieškoma praktinių veiksmų, kurie padėtų stiprinti veiklą bei bendradarbiavimą tarp savivaldos ir NVO.

2025 m. raudonai buvo įvertinta 20 savivaldybių, geltonai – 27, žaliai – 13. 2026 m. raudonai buvo įvertinta 12 savivaldybių, geltonai – 32, žaliai – 16. „Rezultatai atskleidžia, kad situacija nėra statiška – per metus galima reikšmingai sustiprinti NVO tarybos veiklą. Gerai veikianti NVO taryba nėra tik formalus darinys – jos tikroji vertė atsiskleidžia tuomet, kai nariai reguliariai renkasi, kelia NVO sektoriui ir bendruomenėms aktualius klausimus, teikia pasiūlymus ir yra realiai įtraukiama į sprendimų priėmimo procesus“, – pabrėžia J. Petraitienė. NIPC vadovei antrina Tauragės NVO tarybos pirmininkė Laima Šveikauskienė, teigianti: „Tauragės rajono NVO tarybą matome kaip jungtį tarp rajono NVO ir savivaldybės. Tai erdvė, kurioje NVO gali išsakyti savo poreikius, dalytis patirtimi ir kartu ieškoti sprendimų. Tą darėme iki šiol ir ketiname tęsti – susitikinėti su įvairių sričių NVO, geriau suprasti jų poreikius ir kartu ieškoti sprendimų.“

Kartu šių metų tyrimo rezultatai atskleidžia NVO tarybų veiklos tęstinumo problemą. Penkiose savivaldybėse, kuriose praėjusiais metais NVO tarybos veikė aktyviai, šiemet vertinimas atskleidė kitokią situaciją. Dažniausia to priežastis – pasibaigusi NVO tarybos kadencija, užtrukęs naujosios formavimas ir aktyvus veikimas. „Tai rodo, kad vykstant pokyčiams ne visada užtikrinamas sukauptos informacijos ir patirties perdavimas naujosios kadencijos nariams. Taip pat svarbu ne tik laiku suformuoti naująją NVO tarybą, bet ir užtikrinti, kad jos veikla būtų matoma – posėdžių protokolai, sprendimai ir kita aktuali informacija turėtų būti skelbiama nuosekliai, einamuoju laiku“, – atkreipia dėmesį J. Petraitienė. 

NVO tarybų efektyvumo indeksas, pirmą kartą pristatytas 2025 m. platformoje www.nvotarybos.lt, nuo šiol leis kasmet stebėti savivaldybių NVO tarybų veiklą ir jos pokyčius. Indeksas parengtas analizuojant viešai prieinamą informaciją apie savivaldybių NVO tarybų veiklą pagal patvirtintą Savivaldybių NVO tarybų veiklos vertinimo metodiką.

Projektas finansuojamas 2024–2029 m. Šveicarijos konfederacijos ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo programos „Pilietinis įsitraukimas” ir bendrojo finansavimo lėšomis. Projektą įgyvendina Nacionalinė NVO koalicija, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras, Lietuvos socialinio verslo asociacija, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Vystomojo Bendradarbiavimo Platforma ir Švietimo NVO tinklas.

Kai nevyriausybinės organizacijos vadovas ar darbuotojas susiduria su iššūkiu – kaip pritraukti savanorių, kaip parengti projekto paraišką, kad ji būtų finansuojama, kaip komunikuoti apie savo veiklą žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose – dažniausiai jis lieka su šiuo klausimu vienas. Ypač mažose organizacijose ir vietos lygmeniu veikiančiose NVO nėra su kuo pasitarti kolegų rate, nėra laiko ieškoti tinkamų mokymų, o “laisvų” pinigų jiems dažnai tiesiog nėra. Būtent čia atsiranda erdvė paprastam, bet Lietuvoje kol kas retai naudojamam metodui – šešėliavimui.

Gyvename neramiu metu, ir NVO veiklos laukas dėl to sparčiai plečiasi ir keičiasi. Organizacijos šiandien turi ne tik vykdyti savo pagrindinę misiją, bet ir mokėti reaguoti į krizes, prisidėti prie visuomenės atsparumo, orientuotis dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo ar nuolat kintančios pilietinės erdvės klausimuose. Tai reiškia, kad ir vienam žmogui, ir organizacijai reikia vis įvairesnių žinių bei įgūdžių – gerokai daugiau, nei buvo įprasta prieš kelerius metus. Tokiam greitame kasdienybės tempe lengva pasijusti vienišam ir nespėjančiam – ypač kai organizacijoje dirba vos vienas ar keli žmonės, o klausimų kasdien daugėja. Gebėjimas greitai, kokybiškai ir be didelių sąnaudų mokytis tampa ne prabangos, o pasirengimo ir atsparumo dalimi.

Šešėliavimas (angl. job shadowing) – tai mokymosi forma, kai vienos organizacijos atstovas tam tikrą laiką „šešėliu“ seka kitos organizacijos – patyrusio mentoriaus, vadovo ar srities eksperto – kasdienį darbą: dalyvauja susitikimuose, stebi, kaip priimami sprendimai, mato, kaip realiai, o ne teoriškai, vyksta advokacija, projektų valdymas, savanorių koordinavimas ar lėšų pritraukimas. Idėja nėra nauja – ji seniai taikoma versle ir viešajame sektoriuje, o kaip veiksmingą profesinio tobulėjimo įrankį ją rekomenduoja ir EBPO (OECD). Tačiau nevyriausybiniame sektoriuje, kur organizacijos dažnai veikia izoliuotai ir konkuruoja dėl tų pačių ribotų lėšų, ji vis dar retenybė.

Kartu su partneriais šiemet pradėjome pilotinę iniciatyvą „Šešėliavimas NVO“, kurios metu skirtingų NVO atstovai iš visos Lietuvos savaitę praleidžia šalia nacionalinių ir skėtinių NVO – stebi jų veiklą, susitinka su mentoriais, o grįžę dar kelis mėnesius gali naudotis nuotolinėmis konsultacijomis. Idėja paprasta: mokytis ne iš vadovėlio, o iš gyvo pavyzdžio, o tada tą patirtį parsivežti namo ir pritaikyti realiai savo organizacijoje.

Kokia to nauda žmogui?

Pirmiausia – platesnį vaizdą. Dirbant mažoje organizacijoje lengva pasimesti kasdienėse užduotyse ir nebematyti, kaip panašius iššūkius sprendžia kiti. Savaitė kitoje organizacijoje leidžia pažvelgti į savo darbą iš šalies ir pastebėti, ką būtų galima daryti kitaip, efektyviau ar drąsiau. Antra – konkrečius, praktiškai patikrintus įgūdžius, kuriuos galima iš karto pritaikyti, o ne teoriją, kuri pamirštama po savaitės. Trečia – ryšius. Pažintis su kitos organizacijos vadovu ar ekspertu retai lieka vienkartinė – dažnai ji virsta bendradarbiavimu, bendrais projektais, pagalba ateityje sprendžiant sudėtingesnius klausimus. Ir galiausiai – pasitikėjimą savimi. Pamačius, kad ir didelės, žinomos organizacijos susiduria su panašiomis problemomis kaip nedidelė vietos organizacija, lengviau patikėti, kad savo iššūkius įveikti irgi pavyks. Ir kiekvienas toks šešėliavimas – dar vienas žingsnis, stiprinantis ir auginantis patį žmogų, o kartu ir organizaciją, kuriai jis atstovauja.

Kokia to nauda organizacijai?

Grįžęs iš šešėliavimo žmogus parsineša žinias ne tik sau, bet ir visai komandai. Tai reiškia, kad investicija – dažniausiai vos savaitė laiko – atsiperka organizacijos lygmeniu: patobulėja konkretus procesas, atsiranda naujas įrankis, pasikeičia požiūris į strateginį planavimą ar komunikaciją. Šešėliavimas nereikalauja didelių papildomų resursų – tik žmonių noro dalytis ir mokytis. Būtent todėl jis prieinamas net pačioms mažiausioms, veikiančioms mažesniuose miesteliuose, kur skirtingų profesinio tobulėjimo galimybių dažnai tiesiog nėra.

Kodėl tai svarbu visam NVO sektoriui?

Nevyriausybinės organizacijos šiandien veikia aplinkoje, kuri keičiasi greičiau nei bet kada. Naujausi Europos duomenys rodo, kad trys iš keturių pilietinės visuomenės organizacijų susiduria su kliūtimis savo veiklai, o beveik pusė yra patyrusios netikėtą finansavimo sumažinimą ar sustabdymą. Tuo pačiu metu visuomenės pasitikėjimas NVO negali būti laikomas savaime suprantamu dalyku – jį reikia nuolat pelnyti skaidrumu, atskaitomybe ir aiškiai matomu poveikiu. Prie to prisideda sparti dirbtinio intelekto plėtra, kibernetinio saugumo rizikos, mažėjanti pilietinė erdvė ir vis didesni lūkesčiai, kad NVO prisidės prie visuomenės atsparumo – dažnai neturint tam papildomų resursų. Nei viena organizacija, ypač maža, negali šių iššūkių spręsti viena. Tačiau kai viena organizacija jau rado, kaip atsakyti į vieną iš šių klausimų, o kita tik pradeda su juo susidurti, paprasčiausias ir efektyviausias sprendimas – tiesiog paklausti ir pamatyti, kaip tai daroma.

Todėl šešėliavimą matau ne kaip malonų papildomą renginį, o kaip strateginę investiciją – tiek į konkretų žmogų, tiek į visą organizaciją, tiek į visą NVO sektorių. Kiekviena organizacija, sutikusi priimti „šešėlį“, ne tik dalijasi savo patirtimi, bet ir pati mokosi – naujo klausimo, naujo žvilgsnio, naujos bendradarbiavimo galimybės. Kiekviena organizacija, siunčianti savo žmogų šešėliuoti, investuoja į jo ir savo pačios augimą.

Man pačiai šioje iniciatyvoje didžiausią įspūdį palieka žmonės – vadovai ir savo sričių ekspertai, kurie savo srityje jau daug pasiekę, bet vis tiek randa laiko ir noro dalintis tuo, ką žino, su kolegomis iš kitų ir ypač mažesnių organizacijų. Tokių savo srities žinovų, atvirų skirti savo laiką kitiems, sektoriuje netrūksta – reikia tik erdvės, kurioje ši patirtis galėtų keliauti toliau. Kiekvienas jų pasidalintas pastebėjimas, kiekviena valanda, praleista atsakant į klausimus ar rodant, kaip iš tikrųjų priimami sprendimai, tampa kito žmogaus žinių ir pasitikėjimo dalimi. Būtent tokioje sparčioje, dažnai chaotiškoje naujoje realybėje svarbiausia yra ne skubėti kiekvienam po vieną, o rasti laiko sustoti, pasimokyti ir augti kokybiškai – kartu.

Stiprus NVO sektorius nesusideda iš pavienių stiprių organizacijų, izoliuotai siekiančių savo tikslų. Jį sudaro organizacijos, kurios moka mokytis viena iš kitos, pasitiki viena kita ir supranta, kad kito sėkmė nėra grėsmė, o galimybė augti kartu. Šešėliavimas – vienas paprasčiausių būdų tai įgyvendinti praktiškai. Kviečiu kiekvieną, dirbantį ar savanoriaujantį NVO sektoriuje, bent kartą tapti tokiu „šešėliu“ – ir pačiam pajusti, kiek daug gali duoti laikas, praleistas šalia kitos organizacijos ir jos žmonių.

„NVO šešėliavimas“ yra projekto „Nevyriausybinių organizacijų vaidmens stiprinimas ir jų skaidrumo didinimas“ dalis. Projektas finansuojamas 2024–2029 m. Šveicarijos Konfederacijos ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo programos „Pilietinis įsitraukimas“ ir bendrojo finansavimo lėšomis.

Projektą įgyvendina Nacionalinė NVO koalicija, Lietuvos socialinio verslo asociacija, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma, Nacionalinis švietimo NVO tinklas, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras.

Programa vyks spalio 12–16 dienomis Vilniuje. Kviečiame registruotis nevyriausybinių organizacijų vadovus, darbuotojus ypač veikiančius regioninėse organizacijose.

Svarbi dalyvavimo sąlyga – dalyvis turi turėti galimybę visą programos savaitę dalyvauti gyvai Vilniuje. Transporto, maitinimo ir apgyvendinimo išlaidos padengiamos.

Registracijų laukiame iki rugsėjo 21 d. (imtinai).

Mentorystės programa – galimybė semtis žinių ir praktinės patirties iš nacionalinių ir skėtinių nevyriausybinių organizacijų bei gautas žinias pritaikyti savo organizacijoje. Programos metu dalyviai galės gilinti žinias advokacijos, savanorių koordinavimo, projektų valdymo, komunikacijos, lėšų pritraukimo ir kitose srityse, dalyvauti praktiniuose vizituose ir šešėliavimo veiklose. Po programos dar kelis mėnesius bus galima naudotis nuotolinėmis konsultacijomis.

Programos savaitės metu numatomi advokacijos, komunikacijos, strateginio ir metinio planavimo, projektų valdymo, lėšų pritraukimo, savanorių pritraukimo ir išlaikymo, pokyčio stebėsenos, krizių valdymo, renginių organizavimo užsiėmimai. Taip pat vyks interaktyvios dirbtuvės, praktinės užduotys, susitikimai, vizitai į organizacijas ir institucijas. Programoje taip pat numatyta susipažinti su socialinio verslo praktika, aptarti NVO vietą ES skurdo mažinimo strategijoje, socialinių paslaugų kokybės reikalavimus ar tinklaveikos svarbą NVO sektoriui bei reflektuoti, kaip įgytas žinias pritaikyti savo organizacijoje.

Programos tikslas – stiprinti NVO ir jų žmonių kompetencijas, padėti efektyviau spręsti organizacijose kylančius iššūkius ir mokytis iš kitų organizacijų praktinės patirties.

Šešėliavimas suteikia galimybę:

1. iš arti pamatyti, kaip veikia nacionalinės ir skėtinės NVO, ir mokytis iš jų patirties;
2. įgytas žinias ir įgūdžius pritaikyti savo organizacijos veikloje;
3. sustiprinti asmenines ir organizacines kompetencijas.

Kaip vyks šešėliavimas?

1. Dalyvis užsiregistruoja į programą. Registracijos formoje prašome kuo konkrečiau įvardinti pagrindinį lūkestį bei dalyvį įsipareigoti dalyvauti visoje programoje.

2. Dalyviui priskiriama mentoriaujanti organizacija ir mentorius. Dalyvis trumpo susitikimo metu, numatomu spalio 5 d. 11 val. supažindinamas su organizatoriais, programos darbotvarke ir kita praktine informacija.

3. Programos metu dalyvis dalyvauja mokymuose, susitikimuose, vizituose ir praktinėse šešėliavimo veiklose, stebi organizacijų veiklą ir mokosi iš praktinės patirties.

4. Grįžęs dalyvis įgytas žinias pritaiko savo organizacijos veikloje ir po kelių mėnesių trumpo nuotolinio susitikimo metu pristato, kokias žinias pritaikė programoje.

Dalyvavimas mentorystės programoje nemokamas, o kelionės į Vilnių, apgyvendinimo ir maitinimo išlaidos apmokamos.

Kilus klausimų galite kreiptis: regionai@ngo.lt

„NVO šešėliavimas“ yra projekto „Nevyriausybinių organizacijų vaidmens stiprinimas ir jų skaidrumo didinimas“ dalis. Projektas finansuojamas 2024–2029 m. Šveicarijos Konfederacijos ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo programos „Pilietinis įsitraukimas“ ir bendrojo finansavimo lėšomis.

Projektą įgyvendina Nacionalinė NVO koalicija, Lietuvos socialinio verslo asociacija, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma, Nacionalinis švietimo NVO tinklas, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras.

* Organizatoriai pasilieka teisę, susirinkus didesniam nei yra galimybė priimti dalyvių skaičiui arba neradus atitinkamų sričių priimančiųjų organizacijų, kai kurių užsiregistravusių dalyvių nepriimti. Tokiu atveju su norinčiais bus susisiekta atskirai.

Profilaktika vis dar nusileidžia gydymui

„Kauno rajone profilaktinę sveikatos priežiūrą vertiname plačiau nei vien dalyvavimą penkiose valstybinėse prevencinėse programose. Mums svarbu, kad gyventojai reguliariai rūpintųsi savo sveikata, profilaktiškai lankytųsi pas gydytojus, atliktų tyrimus, skiepytųsi ir naudotųsi kitomis sveikatos stiprinimo galimybėmis“, – sako Valerijus Makūnas, Kauno rajono savivaldybės meras.

Kauno rajono duomenys rodo, kad situacija pamažu gerėja. 2023–2025 metais profilaktinių apsilankymų dalis išaugo beveik 3 procentiniais punktais. Tačiau bendras santykis vis dar nėra toks, kokio norėtųsi: 86,45 proc. visų apsilankymų pas gydytojus sudaro vizitai dėl ligos, o profilaktiniai apsilankymai – tik apie 13,5 proc.

Pasak Kauno rajono savivaldybės mero, būtent čia matoma viena didžiausių spragų: gyventojai vis dar gerokai dažniau į gydytojus kreipiasi jau susidūrę su sveikatos problema, o ne siekdami jos išvengti ar kuo anksčiau pastebėti. Tam įtakos turi ne tik paslaugų prieinamumas, bet ir informacijos, motyvacijos bei įpročio profilaktiškai rūpintis savo sveikata trūkumas.

Tačiau bendri skaičiai slepia labai skirtingas gyventojų situacijas. Kauno rajonas yra žiedinė savivaldybė, turinti ir tankiai apgyvendintų, sparčiai augančių teritorijų šalia Kauno miesto, ir gerokai atokesnių gyvenviečių. „Todėl, nors sveikatos priežiūros įstaigų tinklas rajone yra platus, ne visiems gyventojams vienodai paprasta pasiekti reikalingas paslaugas. Siekiant priartinti paslaugas prie gyventojų namų, šiais metais rajone pradeda veikti mobili ambulatorija, kuri vyks į atokesnes gyvenvietes. Taip pat aktyviai dirba slaugos paslaugas namuose teikiantys specialistai“, – komentuoja V. Makūnas.

Statistika parodo „kiek“, o gyventojų patirtys atsako „kodėl“

Ne visas priežastis, dėl kurių žmonės nepasinaudoja paslaugomis, galima pamatyti statistikoje ar institucijų turimuose duomenyse. Nacionalinės NVO koalicijos Strateginių programų ir advokacijos vadovė Gaja Šavelė pabrėžia, kad institucijų turima statistika ir ekspertinės žinios atsako į klausimus „kiek“ ir „ką“, tačiau ne visada atskleidžia, kodėl paslaugos nepasiekia konkrečių žmonių.

„Kodėl žmogus nenuėjo į konsultaciją, nesikreipė dėl pašalpos ar kodėl paslauga formaliai egzistuoja, bet realiai yra nepasiekiama – tai geriausiai mato tie, kurie su žmonėmis dirba kasdien. Tvarkingi dokumentai ir gražios ataskaitų lentelės dar nereiškia realaus pokyčio. Gyventojų ir NVO patirtis į sprendimų priėmimą atneša tikrovės patikrą – ji parodo, kur planas prasilenkia su kasdienybe, ir leidžia tai pakoreguoti dar prieš įgyvendinimą“, – teigia G. Šavelė.

Apie tokių kasdienių patirčių svarbą kalba ir Kauno rajono savivaldybės meras, pabrėždamas, kad atstumas ir susisiekimas – tik dalis problemos: „Ne mažiau svarbūs yra informacijos, motyvacijos ir pasitikėjimo klausimai. Dalis žmonių nežino, kokios nemokamos profilaktinės ar sveikatinimo paslaugos jiems priklauso, kiti vizitą atideda dėl didelio užimtumo ar sunkumų suderinti jį su darbu ir kasdieniais įsipareigojimais. Kitiems trukdo psichologiniai barjerai: baimė išgirsti nepalankią diagnozę, ankstesnė neigiama patirtis ar nepasitikėjimas sveikatos priežiūros sistema.“

Kitas svarbus klausimas – kieno patirtys ir nuomonės apskritai pasiekia sprendimų priėmėjus. Pasak G. Šavelės, aktyviausiai savo nuomonę reiškiantys gyventojai nebūtinai atspindi tuos, kurie kasdien susiduria su didžiausiomis kliūtimis: „Rečiau girdimų žmonių įtraukimas reikalauja papildomų pastangų – vykti pas juos, sudaryti saugią aplinką, klausti kitaip ir kitu laiku, tačiau tik taip priimti sprendimai atspindi visą visuomenės paveikslą, o ne tik garsiausią jo kampą. Kuriant tokį įtraukų dialogą, svarbiu įrankiu tampa piliečių asamblėjos metodas.“

Gyventojas ne tik paslaugos gavėjas, bet ir sprendimo kūrėjas

Būtent tam, kad skirtingos gyventojų patirtys būtų ne tik išgirstos, bet ir virstų konkrečiais pasiūlymais, Kauno rajone pasirenkamas piliečių asamblėjos metodas. Lietuvos socialinio verslo asociacijos vadovės Eglės Jokužytės teigimu, jo vertė atsiskleidžia tuomet, kai gyventojų patirtis tampa viena iš sprendimo kūrimo dalių: „Socialiniame versle nuolat matome, kad pokyčių kūrimas prasideda nuo supratimo, ko žmogui iš tikrųjų reikia, nuo problemos pajautimo toje vietoje. Institucijos gali matyti vieną problemos pusę, paslaugų teikėjai kitą, o pats žmogus kasdienybėje susidurti su visai kitomis, labai praktinėmis kliūtimis. Todėl svarbu ne tik paklausti žmonių nuomonės, bet ir sudaryti sąlygas jiems patiems dalyvauti kuriant sprendimus.“

E. Jokužytė akcentuoja, kad piliečių asamblėjoje gyventojų vaidmuo neapsiriboja savo patirties išsakymu. Dalyviai susipažįsta su skirtingais problemos aspektais, išklauso ekspertų ir kitų suinteresuotų grupių argumentus, diskutuoja tarpusavyje ir kartu ieško sprendimų. Taip individualios patirtys tampa bendro svarstymo dalimi, o skirtingi požiūriai padeda išgryninti tai, kas svarbu ne vienam žmogui, bet platesnei bendruomenei.

„Vis tik svarbiausias tokio proceso rezultatas turėtų būti ne pati diskusija, o tai, kas po jos lieka savivaldybei. Rugsėjį prasidedanti Kauno rajono piliečių asamblėja turės labai konkretų uždavinį: išgryninti gyventojų apsvarstytas ir prioritetizuotas rekomendacijas, kaip profilaktinės sveikatos priežiūros paslaugas padaryti prieinamesnes skirtingoms gyventojų grupėms. Prieš jas formuluodami dalyviai susipažins su informacija, išklausys ekspertus, diskutuos tarpusavyje ir vertins problemą iš skirtingų perspektyvų. Taigi savivaldybė gaus ne pavienes nuomones ar pageidavimų sąrašą, o bendro svarstymo metu suformuotus siūlymus. Kartu tai kuria sprendimų priėmimo kultūrą, kurioje gyventojas yra ne tik paslaugos gavėjas, bet ir sprendimo kūrėjas“, – pabrėžia E. Jokužytė.

Kauno rajono savivaldybės meras tikina, kad piliečių asamblėjos rekomendacijos nebus dokumentas, kuris pasibaigus procesui nuguls į stalčių: „Gyventojų parengti ir balsavimu patvirtinti pasiūlymai bus oficialiai pristatyti savivaldybės vadovams ir tarybai, įvertintos jų įgyvendinimo galimybės bei tam reikalingi sprendimai. Mums svarbu, kad asamblėjos rezultatai turėtų praktinę vertę. Todėl į gyventojų išskirtus prioritetus bus atsižvelgiama planuojant konkrečias priemones, vertinant jų finansavimo poreikį ir skirstant savivaldybės turimus išteklius. Žinoma, kiekvieną rekomendaciją reikės įvertinti pagal savivaldybės kompetenciją, finansines galimybes ir kitus objektyvius kriterijus, tačiau siekis yra aiškus – gyventojų pasiūlymus, kuriuos galime įgyvendinti savivaldybės lygmeniu, paversti konkrečiais sprendimais.“

Projektą įgyvendina Nacionalinė NVO koalicija, Kauno rajono savivaldybės administracija,  Lietuvos socialinio verslo asociacija, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Vystomojo bendradarbiavimo platforma, Švietimo NVO tinklas, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras.

Projektas finansuojamas 2024–2029 m. Šveicarijos Konfederacijos ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo programos „Pilietinis įsitraukimas“ ir bendrojo finansavimo lėšomis.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) yra ES patariamasis organas, kurį sudaro darbuotojų ir darbdavių organizacijų bei kitų interesų grupių atstovai. Jis veikia kaip tarpininkas tarp sprendimus priimančių ES institucijų ir pilietinės visuomenės. 

Susitikimo metu aptarsime: 

• EESRK veiksmus ir pasirengimą artėjančiam Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai.
• Pilietinės visuomenės vaidmenį ir aktualijas Europos ir nacionaliniame lygmenyse.
• NVO lūkesčius, galimybes bei iššūkius ateinančiam pirmininkavimo laikotarpiui.

Renginyje taip pat Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas pristatys Lietuvos pirmininkavimo Europos sąjungos tarybai prioritetus.

Susitikimas vyks anglų kalba. 

Kviečiame registruotis: REGISTRACIJOS ANKETA
Registracija aktyvi iki rugsėjo 12 dienos. 

FACEBOOK RENGINYS

„NVO vadovų pusryčiai“ yra projekto „Nevyriausybinių organizacijų vaidmens stiprinimas ir jų skaidrumo didinimas” dalis. Projektas finansuojamas 2024-2029 m. Šveicarijos konfederacijos ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo programos „Pilietinis įsitraukimas” ir bendrojo finansavimo lėšomis. 

Projektą įgyvendina Nacionalinė NVO koalicija, Lietuvos socialinio verslo asociacija, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma, Nacionalinis švietimo NVO tinklas, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras.

Tai retai pasitaikanti galimybė iš arti pamatyti, kaip atrodo demokratija veikime – kai paprasti žmonės, gavę reikiamą informaciją, patys formuluoja sprendimus, turinčius reikšmės visam rajonui.

Bet be savanorių šis procesas neįvyktų.

Kiekvieną asamblėjos dieną už scenos dirba žmonės, kurių darbo dalyviai net nepastebi – kol jis atliktas gerai. Kėdės sustatytos, kol dalyviai jų nemato. Registracija veikia sklandžiai, net kai visi atvyksta vienu metu. Kažkas pasitinka sutrikusį žmogų prie durų ir nuveda tiesiai į jo vietą. Fasilitatorius gali visą dėmesį skirti diskusijai, nes žino, kad laikas ir priemonės – kažkieno kito rūpestis. Svarbiausi momentai užfiksuojami, kad niekas nepasimestų.

Savanoriai nėra šalutinė šio proceso dalis. Jie yra ta jėga, kuri leidžia visam kitam vykti.

Ką galėtum daryti?

• Padėti paruošti erdvę vakare prieš renginį
• Pasitikti dalyvius automobilių aikštelėje
• Registruoti atvykstančius dalyvius
• Padėti žmonėms susiorientuoti pastate
• Padėti fasilitatoriams grupių darbo metu
• Dokumentuoti renginio eigą
• Sutvarkyti erdvę, kai diena baigiasi

Nesvarbu, ar geriausiai jautiesi bendraudamas (-a) su žmonėmis, ar labiau linkęs (-usi) į tvarkingą, kruopštų darbą – šiame procese atsiras vieta ir tau.

Kodėl verta?

Pamatysi, kaip vietos bendruomenė sprendžia jai svarbius klausimus – iš pirmos eilės. Susipažinsi su žmonėmis, kuriems rūpi tie patys dalykai, kaip ir tau. Prisidėsi prie kažko, kas paliks pėdsaką Kauno rajone ilgai po to, kai asamblėja baigsis.

Registruokis

Registracijos forma
Registracija aktyvi iki 2026 m. rugpjūčio 27 d.

Kyla klausimų? Rašyk:
Gabrielė Janilionytė, VšĮ Mikroempatija
gabriele@micro-empathy.com
+37060063562 

Projektą įgyvendina Kauno rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė NVO koalicija,  Lietuvos socialinio verslo asociacija, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Vystomojo bendradarbiavimo platforma, Švietimo NVO tinklas, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras.

Projektas finansuojamas 2024–2029 m. Šveicarijos Konfederacijos ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo programos „Pilietinis įsitraukimas“ ir bendrojo finansavimo lėšomis.

Atsakymų į šiuos klausimus bus ieškoma rugpjūčio mėnesį, atliekant NVO tarybų veiklos tyrimą. Atsižvelgiant į naujus rezultatus, rudenį platformoje www.nvotarybos.lt bus atnaujintas savivaldybių NVO tarybų efektyvumo indeksas. Praėjusių metų duomenys parodė, kad NVO tarybų potencialas Lietuvoje nėra pakankamai išnaudojamas – net trečdalyje šalies savivaldybių NVO tarybos neveikė. Šie rezultatai atskleidė ne tik iššūkius, bet ir poreikį stiprinti NVO tarybų veiklą bei sudaryti daugiau galimybių savivaldybėms dalytis patirtimi.

„Praėjusių metų rezultatai padėjo aiškiau identifikuoti bendrą NVO tarybų veiklos situaciją ir įvertinti, kuriose savivaldybėse jų potencialas yra aktyviau išnaudojamas, o kur dar yra galimybių stiprinti veiklą. Nuo to laiko skirtingose savivaldybėse vyko mokymai, konsultacijos ir kitos veiklos, todėl svarbu įvertinti, kokia situacija yra dabar. Tik nuosekliai stebėdami duomenis galime matyti pažangą ir kryptingai stiprinti NVO tarybas“, – įsitikinusi Jolita Petraitienė, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro vadovė.

Nuo tyrimo rezultatų – prie praktinių sprendimų

Po 2025 m. rezultatų paskelbimo, birželio ir liepos mėnesiais skirtinguose Lietuvos regionuose buvo organizuoti savivaldybių NVO tarybų mokymai. Juose dalyvavo NVO tarybų nariai, savivaldybių administracijų darbuotojai, politikai ir NVO sektoriaus atstovai. Mokymuose dalyviai susipažino su NVO tarybų tyrimo rezultatais, diskutavo apie visuomenės į(si)traukimą į sprendimų priėmimą, aptarė patariamųjų tarybų kuriamą pridėtinę vertę ir praktiškai išbandė NVO tarybos posėdžio simuliaciją. Ne mažiau svarbi mokymų dalis buvo galimybė išgirsti kitų savivaldybių patirtis, aptarti bendrus iššūkius ir kartu ieškoti sprendimų.

„Į mokymus atvykau pasisemti informacijos ir naujų idėjų, sužinoti, kokia bendra Kretingos NVO tarybos situacija Lietuvos mastu. Pamatėme, kad esame geltonoje klasifikacijos lentelėje. Sieksime tobulėti ir pereiti į žaliąją“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos darbuotoja, NVO tarybos narė Lukrecija Lengvinė.

Dalyvių asmeninės patirtys taip pat patvirtino, kad vien formaliai sudarytos NVO tarybos nepakanka. Kad ji veiktų aktyviai, svarbus ne vienas kriterijus: aiškūs veiklos tikslai, nuoseklus darbas, lyderystė, narių įsitraukimas ir supratimas, kokią vertę taryba gali kurti tiek nevyriausybiniam sektoriui, tiek savivaldai.

„Nebuvo iš savivaldybės pusės suformuotos aiškios pozicijos ir parodymo, kodėl reikalingas savivaldai būtent toks formatas. Nebuvo kvietimo dialogui. Gal mes ir patys nesiprašėme, galimybė, kad mes ir patys nebuvom iniciatyvūs. Žmonės puikiai veikia savo nevyriausybinėse organizacijose. Visi labai daug veiklos turi atskirai, bet neturi poreikio ir neturi matymo, kodėl reikia veikti kažkaip kartu“, – savo patirtimi dalijosi Telšių rajono asociacijos „Vokiečių kalbos ir kultūros draugų klubas“ vadovė Nijolė Vaičekauskė.

Greta regioninių mokymų NVO taryboms yra teikiamos individualios konsultacijos. Atsižvelgiant į konkrečios tarybos situaciją, poreikius ir veiklos etapą, jų metu padedama geriau suprasti tarybos vaidmenį, išsigryninti prioritetus, parengti veiklos planą, stiprinti bendradarbiavimą su savivaldybe, rengti rekomendacijas bei ieškoti sprendimų aktualiais klausimais. Registruotis į konsultacijas NVO tarybos gali užpildydamos formą, esančią čia.

„Svarbu ne tik stebėti rodiklius, bet ir padėti taryboms stiprėti praktiškai – per mokymus, konsultacijas ir individualų darbą. Kasmet atnaujinamas indeksas leidžia įvertinti, ar šios pastangos duoda rezultatų, ir padeda kryptingai planuoti tolimesnius veiksmus“, – pabrėžia J. Petraitienė.

Rudenį – atnaujintas situacijos vaizdas

Rugpjūčio 1–30 dienomis bus renkama informacija apie savivaldybių NVO tarybų veiklą. Surinkti duomenys leis įvertinti, ar konkrečioje savivaldybėje NVO taryba yra sudaryta, kaip organizuojamas jos darbas, ar viešinama informacija apie tarybos veiklą, posėdžius ir priimtus sprendimus.

Atnaujintas indeksas leis palyginti savivaldybių NVO tarybų situaciją, stebėti pokyčius ir įvertinti pažangą. Jo tikslas nėra savivaldybes suskirstyti į „geras“ ar „blogas“, bet priešingai – suteikti objektyvų pagrindą stiprinti NVO tarybų veiklą, skatinti aktyvesnį įsitraukimą ir padėti savivaldybėms mokytis vienoms iš kitų.

Atnaujinti NVO tarybų efektyvumo indekso rezultatai šių metų rudenį bus paskelbti platformoje www.nvotarybos.lt. Projekto partneriai tikisi, kad indeksas ir toliau bus ne tik informacijos šaltinis, bet ir praktinis įrankis savivaldybėms, padedantis stiprinti NVO tarybų veiklą, skatinti aktyvesnį pilietinės visuomenės įsitraukimą bei kurti tvirtesnę partnerystę tarp savivaldos ir nevyriausybinio sektoriaus.

Apie projektą

Savivaldybių NVO tarybų tyrimas yra atliekamas įgyvendinant projektą „Nevyriausybinių organizacijų vaidmens stiprinimas ir jų skaidrumo didinimas”. Projektas finansuojamas 2024-2029 m. Šveicarijos konfederacijos ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo programos „Pilietinis įsitraukimas” ir bendrojo finansavimo lėšomis. Projektą įgyvendina Nacionalinė NVO koalicija kartu su Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centru, Lietuvos socialinio verslo asociacija, Nacionaliniu skurdo mažinimo organizacijų tinklu, Vystomojo bendradarbiavimo platforma ir Švietimo NVO tinklu.

Nors medicinos galimybės nuolat plečiasi, savivaldybės atstovai ir medikai pastebi, kad atstumai iki klinikų, informacijos trūkumas ar tiesiog greitas kasdienis gyvenimo tempas žmonėms dažnai tampa kliūtimi laiku pasitikrinti sveikatą. Siekiant, kad sveikatos priežiūra regione taptų paprastesnė ir prieinamesnė, nuspręsta atsigręžti į pačius gyventojus ir išgirsti jų siūlymus.

Pokyčių autoriais taps atsitiktinai atrinkti gyventojai

Piliečių asamblėja – tai modernus demokratijos įrankis, leidžiantis bendruomenei pereiti iš pasyvių stebėtojų į realių sprendimų priėmėjus. Planuojama, kad šioje asamblėjoje dalyvaus 30 atsitiktine tvarka atrinktų rajono gyventojų.

Būtent šie žmonės taps bendruomenės balsu. Jų užduotis bus ieškoti efektyvių būdų ir atsakymų, kaip paskatinti kaimynus, šeimos narius bei draugus nenumoti ranka į prevencines sveikatos patikras.

Asamblėjos darbas: nuo teorijos iki konkrečių sprendimų

Kad priimti sprendimai būtų pagrįsti ir apgalvoti, asamblėjos dalyvių laukia intensyvus trijų etapų procesas:

Mokymasis: Gyventojai susitiks su sveikatos srities ekspertais, analizuos Kauno rajono savivaldybės sveikatos rodiklius, susipažins su vietos sveikatos įstaigų infrastruktūra ir visuomenės sveikatos stiprinimo programomis.

Diskusijos: Dirbdami mažose grupėse, dalyviai dalinsis asmenine patirtimi, kartu su kitais rajono gyventojais grynins kylančius iššūkius ir barjerus, trukdančius naudotis paslaugomis.

Sprendimų priėmimas: Trečiajame etape bus formuluojamos rekomendacijos, už kurias dalyviai balsuos, siekdami išrinkti pačias geriausias ir realistiškiausias idėjas.

Gyventojų balsas nuguls ant sprendimų priėmėjų stalo

Svarbu paminėti, kad Piliečių asamblėjos tikslas nėra tik padiskutuoti. Piliečių suformuluotas ir patvirtintas galutinis rekomendacijų sąrašas bus oficialiai perduotas Kauno rajono savivaldybės merui, savivaldybės tarybai bei administracijai.

Tikimasi, kad šie gyventojų pasiūlymai taps tvirtu pagrindu realiems sprendimams įgyvendinti, stiprinant abipusį pasitikėjimą tarp piliečių ir valdžios bei kuriant rajoną, kuriame kiekvieno žmogaus sveikata ir nuomonė yra vienodai svarbi.

Apie projektą

Projektą įgyvendina Kauno rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė NVO koalicija,  Lietuvos socialinio verslo asociacija, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Vystomojo bendradarbiavimo platforma, Švietimo NVO tinklas, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras.

Projektas finansuojamas 2024–2029 m. Šveicarijos Konfederacijos ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo programos „Pilietinis įsitraukimas“ ir bendrojo finansavimo lėšomis.

Pareiškimą palaiko Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija kartu su didžiausiomis ir gerąsias savanorystės praktikas taikančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis Lietuvoje, kurios prisidėjo prie Nacionalinio savanoriškos veiklos standarto kūrimo.

Parengtas Nacionalinis savanorystės standartas – organizacijos kviečiamos registruotis diegimui

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje oficialiai patvirtintas Nacionalinis savanorystės standartas – tai 16-os didžiausių nevyriausybinių organizacijų kurtas įrankis, skirtas iš esmės sustiprinti ir sistemizuoti savanorių koordinavimą Lietuvoje.

Šis dokumentas, atliepiantis Jungtinių Tautų kvietimą investuoti į savanorystės infrastruktūrą ir finansuojamas iš Šveicarijos bei Lietuvos bendradarbiavimo programos, padės organizacijoms užtikrinti aukštą darbo su savanoriais kokybę bei suteikti joms reikiamą palaikymą. Organizacijos jau dabar kviečiamos iš anksto registruotis šio standarto diegimui per platformą Savanoryste.com, o realūs įgyvendinimo darbai kartu su ekspertais bei mokymai prasidės jau šį rudenį.

Savanorystės kokybės užtikrinimo palaikymas Europoje

Europos Parlamento narių, remiančių Tarptautinius savanorystės metus, bendrame pareiškime nurodomi svarbūs, savanorystės standartai, siekiant užtikrinti aukštesnę savanorystės kokybę Europos sąjungoje.

• Savanorystės svarba ir ES koordinavimas: Savanorystė yra demokratinio dalyvavimo ir bendruomenių atsparumo pagrindas, todėl būtina gerinti koordinavimą ES lygiu, siekiant tinkamai įvertinti savanorystės poveikį ir palengvinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą.
• Demokratija ir pilietinis įsitraukimas: Savanoriai padeda kurti atsparesnę demokratinę visuomenę ir sujungia bendruomenes. Norint įgalinti savanorius ir pripažinti jų indėlį, reikalinga strateginė politikos programa, integruota į tokias iniciatyvas kaip ES pilietinės visuomenės strategija.
• Mokymosi visą gyvenimą patirtis: Savanorystė suteikia puikių galimybių įgyti naujų įgūdžių ir tobulėti asmeniškai. Savanoriams turi būti prieinami tinkami mokymai, o jų savanoriaujant įgyta patirtis ir žinios turėtų būti oficialiai pripažįstamos bei patvirtinamos kaip asmeninių įgūdžių dalis.
• Atsparumas ir gerovė: Savanorystė prisideda prie tvarios plėtros, asmeninės bei bendruomenės gerovės ir padeda kartu spręsti iššūkius, įskaitant pasirengimą nelaimėms. Savanorių vaidmuo turėtų būti labiau įtrauktas į ES civilinės saugos mechanizmus.
• Tvarus finansavimas (2028–2034 m. Daugiametė finansavimo programa): Norint išlaikyti organizacijų pajėgumus, būtina užtikrinti tinkamą, tvarų ir skaidrų finansavimą. Dokumente raginama išlaikyti stiprų savanorystės komponentą programoje „Erasmus+“ (įskaitant Europos solidarumo korpusą) ir užtikrinti ilgalaikį finansavimą savanorius įtraukiančioms organizacijoms.

„Stipri pilietinė visuomenė prasideda ten, kur atsiranda erdvė dialogui. Kai skirtingos patirtys, nuomonės ir kompetencijos susitinka prie vieno stalo, gimsta sprendimai, kurie geriau atitinka bendruomenių poreikius. Labai svarbu stiprinti NVO tarybų vaidmenį ir jų gebėjimą būti aktyvia bendradarbiavimo platforma“, – teigė viena iš mokymų organizatorių Jolita Petraitienė, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro vadovė.

Skirtinga NVO tarybų situacija savivaldybėse

Mokymai prasidėjo nuo esamos situacijos apžvalgos ir naujausio NVO tarybų veiklos efektyvumo tyrimo rezultatų pristatymo. Akcentuota, kad nors tarybos šalyje veikia jau daugiau nei dešimtmetį, jų vaidmuo savivaldybėse stipriai skiriasi. Vienur jos yra tapusios svarbiu konsultavimosi ir bendradarbiavimo su pilietine visuomene formatu, kitose savivaldybėse jų veikla išlieka formali.

Tyrimo rezultatai skelbiami platformoje nvotarybos.lt, skirtoje stebėti ir vertinti tarybų veiklą pagal aiškiai pamatuojamus kriterijus. Dalyvių teigimu, šie duomenys suteikia objektyvų atskaitos tašką tiek savivaldai, tiek nevyriausybiniam sektoriui bei padeda tiksliau įvardinti sklandžiai veikiančius procesus ir sritis, kurias reikėtų tobulinti.

Bendradarbiavimas – abipusis procesas

Tiek savivaldybių administracijų, tiek pilietinės visuomenės atstovai pabrėžė, kad sėkmingam bendradarbiavimui svarbus konstruktyvus abiejų pusių įsitraukimas. Todėl mokymų metu diskutuota, kaip NVO tarybos gali efektyviau kelti bendruomenei aktualias temas ir teikti pasiūlymus bei sulaukti grįžtamojo ryšio ir matyti savo darbo tęstinumą savivaldoje.

„NVO tarybų veiksmingumas priklauso ne tik nuo jų aktyvumo, bet ir nuo to, kaip savivaldybė priima, svarsto ir panaudoja teikiamus siūlymus. Todėl svarbu kartu diskutuoti, kokių sąlygų reikia, kad savivaldybių NVO taryba nebūtų papildomas formalumas, o taptų veikiančia dialogo ir bendradarbiavimo erdve. Džiugu matyti savivaldos norą bendradarbiauti ir aktyviau pasitelkti pilietinės visuomenės organizacijų sukauptas žinias, patirtį bei išteklius sprendimų priėmimo procesuose“, – mokymų metu sakė Nacionalinės NVO koalicijos vadovė Vanesa Ražinskytė.

Mokymuose plačiau aptarti visuomenės įtraukimo į sprendimų priėmimą principai ir kalbėta apie vertę, kurią nevyriausybinis sektorius kuria savivaldai. Kaip teigė dalyviai, vietos organizacijos turi tiesioginį ryšį su gyventojais ir sukauptą praktinę bei ekspertinę patirtį, todėl gali tiksliau įvardyti bendruomenių poreikius. Tai padeda savivaldai ieškoti lankstesnių būdų vietos iššūkiams spręsti. Aktyvesnis NVO įsitraukimas taip pat prisideda prie atviresnio ir skaidresnio sprendimų priėmimo.

Nuo teorijos prie praktikos

Didelė mokymų dalis buvo skirta praktiniam darbui – NVO tarybos posėdžio simuliacijai. Jos metu dalyviai analizavo visą tarybos darbo eigą: nuo darbotvarkės sudarymo iki rekomendacijų formulavimo. Remiantis gerosiomis praktikomis, šioje dalyje aptarti esminiai principai, padedantys užtikrinti konstruktyvų ir rezultatyvų darbą: kaip pasirengti posėdžiui, įtraukti skirtingas pozicijas ir užtikrinti, kad diskusija virstų konkrečiu sutartu veiksmu ar pasiūlymu savivaldai. Taip pat kalbėta apie darbo tęstinumą po pateiktų pasiūlymų.

Mokymus apibendrino tinklaveika ir gerųjų patirčių mainai. Dalyviai aptarė, kaip skirtingose savivaldybėse organizuojamas NVO tarybų darbas ir palaikomas konstruktyvus ryšys su administracija. Šie patirčių mainai leido palyginti skirtingas praktikas, įvardyti kylančius iššūkius ir atrasti sprendimus, kuriuos būtų galima pritaikyti kitose savivaldybėse bei visos šalies kontekste.

Tauragėje ir Šakiuose vykę mokymai yra pirmieji šio praktinių mokymų ciklo etapai. Ciklas tęsis ir kituose Lietuvos regionuose: liepos 9 d. mokymai vyks Klaipėdos regione (registracija: https://forms.cloud.microsoft/e/QmgZqUAfaz), liepos 10 d. – Telšių regione (registracija: https://forms.cloud.microsoft/e/JaKbsz1JEJ).

Apie projektą

Savivaldybių NVO tarybų mokymai vykdomi pagal projektą „Nevyriausybinių organizacijų vaidmens stiprinimas ir jų skaidrumo didinimas“. Projektas finansuojamas 2024–2029 m. Šveicarijos Konfederacijos ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo programos „Pilietinis įsitraukimas“ ir bendrojo finansavimo lėšomis.

Projektą įgyvendina Nacionalinė NVO koalicija, Lietuvos socialinio verslo asociacija, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Vystomojo bendradarbiavimo platforma, Švietimo NVO tinklas, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras.