Pastarųjų metų įvykiai – ypač pandemija bei rusijos karas prieš Ukrainą – parodė, jog nevyriausybinės organizacijos (toliau – NVO) krizinėse situacijose valstybei yra būtinas ramstis. Būtent nevyriausybinės organizacijos sugebėjo greitai reaguoti, mobilizuoti tūkstančius piliečių bei įsitraukti į krizinių situacijų valdymą ir pagalbą valstybės institucijoms. 

Kaip atskleidė 2023 m. Pilietinės galios indeksas, Lietuvos pilietinė galia stiprėja, o piliečių dalyvavimas nevyriausybinių organizacijų veikloje yra aiškiai susijęs su pasiryžimu nelikti nuošalyje karinės agresijos atveju. Atsižvelgiant į didėjančias geopolitines įtampas, priešiškų valstybių, populizmo bei autokratų keliamą pavojų Europos vienybei ir solidarumui, Lietuvos pilietinės visuomenės ir jos atsparumo stiprinimas tampa Lietuvos gyvybiniu interesu ir prioritetu. 

Lietuvoje, remiantis 2024 m. balandžio mėn. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, veikia per 20 000 nevyriausybinių organizacijų (asociacijų, viešųjų įstaigų ir labdaros ir paramos fondų), kuriuose kasmet veikia, dirba ar kitomis formomis dalyvauja šimtai tūkstančių žmonių. Apie 120 000 aktyvių Lietuvos piliečių savanoriavimui kasmet paskiria maždaug penkis milijonus valandų.

Atsižvelgiant į šiandieninę situaciją bei analizuojant galimus iššūkius, Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija kartu su savo nariais: skėtinėmis ir nacionalinėms NVO, teikia šiuos pasiūlymus Lietuvos pilietinės visuomenės įgalinimui ir atsparumui stiprinti: 

I. Stipri šalies pilietinė visuomenė – atspari valstybė. Kviečiame imtis būtinų tvarių ir nuoseklių priemonių pilietinės visuomenės įgalinimui, plėtojant nevyriausybinio sektoriaus pajėgumus ir gebėjimus bei lyderystę:

1. Nuosekliai stiprinti NVO veiklą, numatant tam tvarius teisinius ir finansinius mechanizmus – pavyzdžiui, Nevyriausybinių organizacijų fondo kaip atskiro juridinio asmens įsteigimą (šiuo metu NVO fondas veikia kaip Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos NVO konkursų programa). Siūlome kasmet indeksuoti fondui skiriamų lėšų dydį bei sudaryti galimybę jam perduoti iš VĮ „Registrų centras“ išregistruotų NVO bešeimininkiu turtu tapusias lėšas;
2. Užtikrinti vienodą, aiškią ir skaidrią NVO veiklą reglamentuojančią teisinę ir mokestinę bazę, patikslinant neaiškias ar daugiaprasmes teisės aktų sąvokas (pavyzdžiui, Viešųjų pirkimų ir kituose įstatymuose), harmonizuojant NVO veiklą reglamentuojančius teisės aktus, užtikrinant vienodą jų taikymo praktiką;
3. Aiškiai nustatyti Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ įgyvendinimo žingsnius, siekiant įgyvendinti nustatytus poveikio rodiklius. Plėtoti bendrakūrybos principą; Įtraukti nevyriausybinių organizacijų atstovus į strategijos įgyvendinimo procesą, rezultatų stebėseną ir bendradarbiauti su Strategijos bendrakūrėjais nacionaliniu ir savivaldos lygmeniu;
4. Stiprinti NVO veiklą regionuose, remiantis 2021-2030 metų Nacionalinio pažangos planu, siekiant didinti teisinės sistemos ir viešojo valdymo veiksmingumą, iki 2030 metų padidinti savivaldybių viešųjų paslaugų, kurias teikia nevyriausybinės ir bendruomeninės organizacijos, dalį iki 30 procentų.

II. Valstybės gynyba ir krizių valdymas – ne tik valstybės institucijų, ginkluotųjų pajėgų ir saugumo tarnybų, bet visų mūsų atsakomybė ir gyvybinis interesas. Siūlome spartinti gyventojų rengimą krizinėms situacijoms ir neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui, pasitelkiant ir stiprinant NVO:

5. Užtikrinti tęstinį ir nuoseklų NVO atstovų įtraukimą į rengimosi ekstremaliosioms situacijoms ir pilietinio pasipriešinimo planų sudarymą. Taip pat svarbu sukurti specialias mokymo programas NVO atstovams, kad jie būtų tinkamai pasiruošę veikti krizės metu bei numatyti galimybes reikalingų priemonių įsigijimui. Toliau tęsti Visuotinės gynybos tarybos veiklą, siekiant efektyvaus valstybės institucijų ir NVO bendradarbiavimo šioje srityje, kur ypač svarbi sklandi nacionalinio ir savivaldos lygmens partnerystė.
6. Atsižvelgiant į tai, jog pagal 2023 m. Pilietinės galios indeksą net 62 proc. gyventojų dar nėra aptarę plano, ką darytų ekstremalios situacijos atveju, o vandens ir maisto atsargų 72-iems valandoms pilnai turi pasiruošę vos 24 proc. gyventojų, siūloma nedelsiant imtis visų priemonių – mokymų, komunikacijos, viešų kampanijų – ruošiant visuomenę pilietiniam pasipriešinimui ir krizinėms situacijoms, įtraukiant NVO ir numatant tam atitinkamą finansavimą. Be to, būtinai ne rečiau nei kartą per metus inicijuoti pratybas nacionaliniu ir savivaldybių mastu, plačiau įtraukiant ir NVO atstovus. Tai padės užtikrinti, kad visuomenė būtų tinkamai informuota ir pasirengusi veikti ekstremaliose ir krizinėse situacijose.

III. Pilietinė visuomenė – demokratinės valstybės pagrindas, tad skaidriems demokratijos procesams ir efektyviam valstybės valdymui užtikrinti yra svarbu įsiklausyti ir atsižvelgti į pilietinės visuomenės balsą. Siekiant telkti visuomenę, stiprinti pilietinės visuomenės atsparumą ir Lietuvos visuomenės pilietinę galią geopolitinių iššūkių kontekste, siūlytina:

7. Sudaryti galimybes NVO atstovams įsitraukti ir aktyviai dalyvauti įvairiuose valstybės institucijų, įmonių ir organizacijų valdymo formatuose, kuriuose priimami sprendimai – tame tarpe Lietuvos nacionalinio radijo taryboje bei Vyriausioje rinkimų komisijoje;
8. Užtikrinti, kad NVO būtų įtrauktos į valstybės biudžeto planavimo procesus, sudarant joms galimybes teikti pasiūlymus ir atstovauti piliečių interesams atitinkamose valstybės institucijose.