Šalies nevyriausybinės organizacijos (NVO) siunčia aiškią ir vieningą žinią – pilietinė visuomenė turėtų būti vertinama kaip lygiavertis politinio lauko dalyvis ir aktyviai įtraukiama formuojant valstybės kryptį. Šį penktadienį NVO lyderiai susibūrė į tradicija tampančius „NVO vadovų pusryčius“, kuriuose aptarė šių dienų iššūkius demokratijai bei iniciatyvas kaip stiprinti pilietinę visuomenę ir jos balsą.
Pilietiniai judėjimai – brandžios demokratijos požymis
Diskusija prasidėjo filosofo ir pilietinės visuomenės tyrėjo, profesoriaus Gintauto Mažeikio pranešimu. Profesorius pažymėjo, kad pats yra aktyvus pilietis ir protestų dalyvis jau nuo 1988 m. bei pabrėžė, kad pilietiniai judėjimai yra brandžios demokratijos požymis.
Žvelgdamas iš politikos filosofijos perspektyvos, profesorius atkreipė dėmesį, kad pilietiniai judėjimai visų pirma yra orientuoti į atstovavimą. Profesoriaus teigimu, klaidinga protestuotojus vadinti tiesiog minia, nes tai – organizuotas demokratinis veikimas, siekiant atstovauti savo interesams ir ginti savo teises.
„NVO vadovų pusryčių“ metu profesorius taip pat išskyrė bendradarbiavimo ir solidarumo aspektą. Skirtingų sričių ar skirtingų šalių judėjimai palaiko ir solidarizuojasi vieni su kitais taip sustiprindami visuomenės balsą.
Vertybėmis paremtas judėjimas
Viena iš Kultūros asamblėjos iniciatyvinės grupės narių, kino prodiuserė Dagnė Vildžiūnaitė, renginyje pasidalijo judėjimo patirtimis ir išmoktomis pamokomis. Pasak prodiuserės, tvirta laikysena ir aiški komunikacija buvo pagrindinės priežastys, dėl kurių pavyko sutelkti įvairių sričių ir geografiškai plačiai išsidėsčiusių organizacijų tinklą.
„Aiškiai komunikavome savo vertybes, pagal kurias veikiame, ir tai, ko siekiame. Tai ir buvo priežastis, kodėl pavyko pritraukti ne tik kultūros, bet ir kitų sričių atstovus bei platesnę visuomenę“, – sakė D. Vildžiūnaitė.
Prodiuserė pažymėjo, kad didžiausias judėjimo pasiekimas – bendras pilietinės visuomenės suaktyvėjimas. Pasak D. Vildžiūnaitės, šiandien tai jau nebėra vien kultūros tema – judėjimas ir bendrai aktyvi pilietinė visuomenė tampa svarbiu veikėju šalyje.
Kaip vieną iš artimiausių judėjimo tikslų D. Vildžiūnaitė įvardijo pilietinės visuomenės stiprinimą regionuose. Jos teigimu, dabar yra puikus metas visiems įsitraukti ir kelti įvairius ne tik kultūrai svarbius klausimus.
Stipri pilietinė visuomenė – valstybės atrama
Pasak vienos iš renginio organizatorių, NVO koalicijos vadovės Gajos Šavelės, nuoseklus dialogas su pilietine visuomene ir įtraukimas į sprendimų priėmimą nėra pasirinkimo klausimas, bet būtinybė. Pilietiniai judėjimai ir nevyriausybinės organizacijos yra demokratinės valstybės atrama, padedanti užtikrinti tiek piliečių įgalinimą, tiek valstybės atsparumą.
„Stipri ir atspari valstybė visų pirma reiškia stiprią ir atsparią pilietinę visuomenę. Todėl turime nuosekliai auginti pilietiškumo „raumenis“, didinti tarpusavio pasitikėjimą, puoselėti dialogo kultūrą bei įgalinti piliečius ir nevyriausybinės organizacijas aktyviai dalyvauti priimant sprendimus dėl mūsų valstybės krypties ir ateities“, – pabrėžė G. Šavelė.
Diskusijų metu išsakytos NVO vadovų mintys:
„Siekiame, kad valstybės institucijos stiprėtų ir taptų atviro dialogo su pilietine visuomene erdvėmis. Čia ypač svarbus tampa nevyriausybinių organizacijų vaidmuo – būtent per jas institucijos gali pasiekti piliečius“, – Lina Paškevičiūtė, Aplinkosaugos koalicijos pirmininkė.
„Kviečiu visus jungtis į pilietinius judėjimus, nepriklausomai nuo politinių pažiūrų ar afiliacijų. Turime didinti atsparumą tiek esamoms grėsmėms, tiek būsimoms. Tai svarbu, nes jei situacija taptų dar sudėtingesnė, mes bent jau turėsime tvirtą pilietinį stuburą“, – Algimantas Kvecys, Skeptikų draugijos pirmininkas.
„Turime sėstis ir kalbėtis. Lietuvoje diskusijų kultūra niekada nebuvo itin stipri, o dabar dar labiau suaižėjo. Bet nėra kito kelio, tik atviras ir konstruktyvus dialogas“, – Judita Akromienė, Nacionalinio švietimo NVO tinklo vadovė.
„NVO vadovų pusryčiai“ yra projekto „Nevyriausybinių organizacijų vaidmens stiprinimas ir jų skaidrumo didinimas” dalis. Projektas finansuojamas 2024-2029 m. Šveicarijos konfederacijos ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo programos „Pilietinis įsitraukimas” ir bendrojo finansavimo lėšomis.
