Pastarųjų metų įvykiai – ypač pandemija bei rusijos karas prieš Ukrainą – parodė, jog nevyriausybinės organizacijos (toliau – NVO) krizinėse situacijose valstybei yra būtinas ramstis. Būtent nevyriausybinės organizacijos sugebėjo greitai reaguoti, mobilizuoti tūkstančius piliečių bei įsitraukti į krizinių situacijų valdymą ir pagalbą valstybės institucijoms.
Kaip atskleidė 2023 m. Pilietinės galios indeksas, Lietuvos pilietinė galia stiprėja, o piliečių dalyvavimas nevyriausybinių organizacijų veikloje yra aiškiai susijęs su pasiryžimu nelikti nuošalyje karinės agresijos atveju. Atsižvelgiant į didėjančias geopolitines įtampas, priešiškų valstybių, populizmo bei autokratų keliamą pavojų Europos vienybei ir solidarumui, Lietuvos pilietinės visuomenės ir jos atsparumo stiprinimas tampa Lietuvos gyvybiniu interesu ir prioritetu.
Lietuvoje, remiantis 2024 m. balandžio mėn. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, veikia per 20 000 nevyriausybinių organizacijų (asociacijų, viešųjų įstaigų ir labdaros ir paramos fondų), į kurių veiklą kasmet įsitraukia šimtai tūkstančių žmonių. Skaičiuojama, kad apie 120 000 aktyvių Lietuvos piliečių savanorystei kasmet paskiria maždaug 5 milijonus valandų.
Atsižvelgiant į šiandieninę situaciją bei analizuojant galimus iššūkius, Nacionalinė NVO koalicija kartu su savo nariais – skėtinėmis ir nacionalinėms NVO, Lietuvos politinių partijų programoms teikia šiuos pasiūlymus Lietuvos pilietinės visuomenės įgalinimui ir atsparumui stiprinti:
I. Stipri šalies pilietinė visuomenė – atspari valstybė. Kviečiame imtis būtinų tvarių ir nuoseklių priemonių pilietinės visuomenės įgalinimui, plėtojant nevyriausybinio sektoriaus pajėgumus ir gebėjimus bei lyderystę:
- Nuosekliai stiprinti NVO veiklą, numatant tam tvarius teisinius ir finansinius mechanizmus – pavyzdžiui, Nevyriausybinių organizacijų fondo kaip atskiro juridinio asmens įsteigimą (šiuo metu NVO fondas veikia kaip Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos NVO konkursų programa). Siūlome kasmet indeksuoti fondui skiriamų lėšų dydį bei sudaryti galimybę jam perduoti iš VĮ „Registrų centras“ išregistruotų NVO bešeimininkiu turtu tapusias lėšas;
- Sureguliuoti LR Viešųjų pirkimo įstatymo taikymą, nustatant aiškias sąlygas visoms institucijoms bei įstaigoms nacionaliniu ir savivaldos lygmeniu, kada pirkimus vykdanti NVO yra perkančioji organizacija, o kada yra neperkančioji organizacija;
- Aiškiai nustatyti Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ įgyvendinimo žingsnius, siekiant įgyvendinti nustatytus poveikio rodiklius. Įtraukti nevyriausybinių organizacijų atstovus į strategijos įgyvendinimo procesą, rezultatų stebėseną ir bendradarbiauti su Strategijos bendrakūrėjais nacionaliniu ir savivaldos lygmeniu;
- Remiantis 2021-2030 metų Nacionalinio pažangos planu, siekiant didinti teisinės sistemos ir viešojo valdymo veiksmingumą, iki 2030 metų padidinti savivaldybių viešųjų paslaugų, kurias teikia nevyriausybinės organizacijos, dalį iki 30 procentų;
- Tobulinti valstybės informacinių sistemų (Registrų centro) veiklą, užtikrinant jų sklandžią tarpusavio sąveiką ir automatinį apsikeitimą turimais duomenimis, tokiu būdu sumažinant biurokratinę naštą ir pakartotinį informacijos teikimą sistemų naudotojams.
II. Valstybės gynyba ir krizių valdymas – ne tik valstybės institucijų, ginkluotųjų pajėgų ir saugumotarnybų, bet visų mūsų atsakomybė ir gyvybinis interesas. Siūlome spartinti gyventojų rengimą krizinėms situacijoms ir neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui, pasitelkiant ir stiprinant NVO:
- Užtikrinti tęstinį ir nuoseklų NVO atstovų įtraukimą į rengimosi ekstremaliosioms situacijoms ir pilietinio pasipriešinimo planų sudarymą, siekiant efektyvaus valstybės institucijų ir NVO bendradarbiavimo šioje srityje, kur ypač svarbi nacionalinio ir savivaldos lygmens sklandi partnerystė;
- Atsižvelgiant į tai, jog pagal 2023 m. Pilietinės galios indeksą net 62 proc. gyventojų dar nėra aptarę plano, ką darytų ekstremalios situacijos atveju, o vandens ir maisto atsargų 72-iems valandoms pilnai turi pasiruošę vos 24 proc. gyventojų, siūloma nedelsiant imtis visų priemonių – mokymų, komunikacijos, viešų kampanijų – ruošiant visuomenę pilietiniam pasipriešinimui ir krizinėms situacijoms, įtraukiant NVO ir numatant tam atitinkamą finansavimą;
- Ne rečiau nei kartą per metus inicijuoti pratybas nacionaliniu ir savivaldybių mastu, plačiau įtraukiant ir NVO atstovus, siekiant užtikrinti, kad visuomenė būtų tinkamai informuota ir pasirengusi veikti ekstremaliose ir krizinėse situacijose.
III. Pilietinė visuomenė – demokratinės valstybės pagrindas, tad skaidriems demokratijos procesams ir efektyviam valstybės valdymui užtikrinti yra svarbu įsiklausyti ir atsižvelgti į pilietinės visuomenės balsą. Siekiant telkti visuomenę, stiprinti pilietinės visuomenės atsparumą ir Lietuvos visuomenės pilietinę galią geopolitinių iššūkių kontekste, siūlytina:
- Sudaryti galimybes NVO atstovams įsitraukti ir aktyviai dalyvauti įvairiuose valstybės institucijų ir organizacijų valdymo formatuose, kuriuose priimami sprendimai; užtikrinti grįžtamąjį ryšį ir tvarų bendradarbiavimą. Numatyti NVO atstovo įtraukimą į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybą bei Vyriausiąją rinkimų komisiją.
Nevyriausybinės organizacijos padeda užtikrinti pilietinės visuomenės aktyvumą ir įsitraukimą į sprendimų priėmimo procesus. Tai stiprina demokratiją, nes suteikia žmonėms galimybę dalyvauti ir išsakyti savo nuomonę ir tuo pačiu prisiimti atsakomybę, taip pat didina valdžios institucijų atskaitomybę ir skaidrumą.
Nevyriausybinės organizacijos kuria ir išlaiko darbo vietas. NVO organizuoja įvairias švietimo, sveikatos, kultūros ir aplinkosaugos iniciatyvas, kurios padeda gerinti gyvenimo kokybę visuomenėje. NVO atstovai dirba su socialiai pažeidžiamomis grupėmis, skatina užtikrinti lygybę ir žmogaus teises, taip padėdami kurti teisingesnę ir darnesnę visuomenę. NVO prisideda prie socialinių ir ekonominių iššūkių sprendimo, teikdami viešąsias paslaugas ir paramą, kurių kartais negali užtikrinti valstybinės institucijos. Regionuose veikiančios NVO geriausiai žino vietos bendruomenių poreikius ir gali teikti tikslinę paramą bei paslaugas, kurios prisideda prie regioninės ekonomikos ir socialinės infrastruktūros vystymosi. Todėl labai svarbu užtikrinti NVO veiklų nepertraukiamumą bei tęstinumą tiek nacionaliniu, tiek ir regioniniu lygmeniu.
NVO į(si)traukimas yra esminis veiksnys, stiprinantis Lietuvos demokratijos sąrangą, socialinę sanglaudą ir regionų plėtrą. Kartu dirbdami, galime sukurti stipresnę, teisingesnę ir darnesnę visuomenę – vieningos ir atsparios valstybės pagrindą.
