Valstybės kontrolė atliko auditą apie piliečių rengimą pilietiniam pasipriešinimui. Audite konstatuojamos problemos, apie kurias nevyriausybinės organizacijos (NVO) jau yra ne kartą kalbėję: pasirengimui krizėms trūksta lyderystės ir institucijų bendradarbiavimo.

Nors nevyriausybinis sektorius aktyviai ruošiasi įvairiems krizių scenarijams, vienpusiškas pasiruošimas nėra pakankamas. Efektyvus atsakas į krizes yra nuoseklaus pasiruošimo ir tarpusavio bendradarbiavimo rezultatas. Deja, dar pasitaiko atvejų, kai NVO rodo daugiau iniciatyvos bendradarbiauti nei savivalda ar tarnybos. 

Nerimą kelia ir ataskaitoje išsakytos savivaldybių abejonės „NVO žmogiškųjų išteklių pajėgumais ir galimybėmis teikti pagalbą karo atveju“. Žalinga manyti, kad NVO yra stebukladarės ir kas kartą ištikus nelaimei turėtų be vargo suburti žmones, organizuoti pagalbą ar teikti paramą. 

NVO sektorius per pandemiją, pabėgėlių krizę ir karą Ukrainoje jau įrodė esąs patikimas valstybės institucijų partneris. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad įvairaus masto nelaimės pasitaiko vis dažniau, būtina labiau ruoštis ir daugiau investuoti į NVO.

Šiuo metu dauguma NVO finansuojamos per projektinį finansavimą. Krizių valdymo atveju šis modelis yra visiškai netinkamas. Pirma, projektinės lėšos yra griežtai ribojamos – jų negalima panaudoti jokiam kitam tikslui, nei numatyta paraiškoje. Antra, toks finansavimas yra fragmentiškas: jis nutrūksta metų gale ir prasideda tik balandį. Tai reiškia, kad sausio-kovo mėnesiais NVO veiklą tęsia iš santaupų.

Kad NVO galėtų tinkamai ir laiku padėti reaguoti į krizes, joms reikalingas ne fragmentiškas ir projektinis, o ilgalaikis ir programinis valstybės ir savivaldybės finansavimas.

Nacionalinė NVO koalicija kartu su Šiaurės ministrų tarybos biuru Lietuvoje ir Krašto apsaugos ministerija įgyvendina projektą „NVO pasiruošimas pilietiniam atsparumui“, kurio metu pirmą kartą inicijuojamos bendros savivaldos ir NVO pratybos. Dažnu atveju tai būna ir pirmi kartai, kai savivaldybių tarnybų atstovai gyvai susitinka su nevyriausybinių organizacijų atstovais.

NVO turi didžiulį potencialą padėti valstybei krizių valdyme. Jų gebėjimas greitai reaguoti, sukaupta patirtis ir žmogiškieji ištekliai jau ne kartą įrodė savo svarbą. Tačiau tam, kad šis potencialas būtų išnaudotas visa apimtimi, būtinas glaudus institucijų bendradarbiavimas ir tinkamas NVO veiklos resursų užtikrinimas. Valstybės institucijos, atsisakydamos fragmentiško projektinio finansavimo ir pasirinkdamos ilgalaikį, programinį NVO rėmimą, ne tik sustiprintų bendrą pasirengimą krizėms, bet ir užtikrintų efektyvesnį bei labiau koordinuotą atsaką į bet kokias nelaimes.