Išsamią programą ir pranešėjus atskleisime jau netrukus!

Vieta: Vilnius 
Data: Lapkričio 10 d.

Detalesnę informaciją artėjant renginio dienai atsiųsime visiems užsiregistravusiems el. paštu.

Iki susitikimo Vilniuje!

Forumas „NVO atskaitomybės bendrakūra: Mums rūpi NVO skaidrumas. Mes atsakingi“ yra projekto „Nevyriausybinių organizacijų vaidmens stiprinimas ir jų skaidrumo didinimas“ dalis. Projektas finansuojamas 2024–2029 m. Šveicarijos Konfederacijos ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo programos „Pilietinis įsitraukimas“ ir bendrojo finansavimo lėšomis.

Projektą įgyvendina Nacionalinė NVO koalicija, Lietuvos socialinio verslo asociacija, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma, Nacionalinis švietimo NVO tinklas, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) yra ES patariamasis organas, kurį sudaro darbuotojų ir darbdavių organizacijų bei kitų interesų grupių atstovai. Jis veikia kaip tarpininkas tarp sprendimus priimančių ES institucijų ir pilietinės visuomenės. 

Susitikimo metu aptarsime: 

• EESRK veiksmus ir pasirengimą artėjančiam Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai.
• Pilietinės visuomenės vaidmenį ir aktualijas Europos ir nacionaliniame lygmenyse.
• NVO lūkesčius, galimybes bei iššūkius ateinančiam pirmininkavimo laikotarpiui.

Renginyje taip pat Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas pristatys Lietuvos pirmininkavimo Europos sąjungos tarybai prioritetus.

Susitikimas vyks anglų kalba. 

Kviečiame registruotis: REGISTRACIJOS ANKETA
Registracija aktyvi iki rugsėjo 12 dienos. 

FACEBOOK RENGINYS

„NVO vadovų pusryčiai“ yra projekto „Nevyriausybinių organizacijų vaidmens stiprinimas ir jų skaidrumo didinimas” dalis. Projektas finansuojamas 2024-2029 m. Šveicarijos konfederacijos ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo programos „Pilietinis įsitraukimas” ir bendrojo finansavimo lėšomis. 

Projektą įgyvendina Nacionalinė NVO koalicija, Lietuvos socialinio verslo asociacija, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma, Nacionalinis švietimo NVO tinklas, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras.

Tai retai pasitaikanti galimybė iš arti pamatyti, kaip atrodo demokratija veikime – kai paprasti žmonės, gavę reikiamą informaciją, patys formuluoja sprendimus, turinčius reikšmės visam rajonui.

Bet be savanorių šis procesas neįvyktų.

Kiekvieną asamblėjos dieną už scenos dirba žmonės, kurių darbo dalyviai net nepastebi – kol jis atliktas gerai. Kėdės sustatytos, kol dalyviai jų nemato. Registracija veikia sklandžiai, net kai visi atvyksta vienu metu. Kažkas pasitinka sutrikusį žmogų prie durų ir nuveda tiesiai į jo vietą. Fasilitatorius gali visą dėmesį skirti diskusijai, nes žino, kad laikas ir priemonės – kažkieno kito rūpestis. Svarbiausi momentai užfiksuojami, kad niekas nepasimestų.

Savanoriai nėra šalutinė šio proceso dalis. Jie yra ta jėga, kuri leidžia visam kitam vykti.

Ką galėtum daryti?

• Padėti paruošti erdvę vakare prieš renginį
• Pasitikti dalyvius automobilių aikštelėje
• Registruoti atvykstančius dalyvius
• Padėti žmonėms susiorientuoti pastate
• Padėti fasilitatoriams grupių darbo metu
• Dokumentuoti renginio eigą
• Sutvarkyti erdvę, kai diena baigiasi

Nesvarbu, ar geriausiai jautiesi bendraudamas (-a) su žmonėmis, ar labiau linkęs (-usi) į tvarkingą, kruopštų darbą – šiame procese atsiras vieta ir tau.

Kodėl verta?

Pamatysi, kaip vietos bendruomenė sprendžia jai svarbius klausimus – iš pirmos eilės. Susipažinsi su žmonėmis, kuriems rūpi tie patys dalykai, kaip ir tau. Prisidėsi prie kažko, kas paliks pėdsaką Kauno rajone ilgai po to, kai asamblėja baigsis.

Registruokis

Registracijos forma
Registracija aktyvi iki 2026 m. rugpjūčio 27 d.

Kyla klausimų? Rašyk:
Gabrielė Janilionytė, VšĮ Mikroempatija
gabriele@micro-empathy.com
+37060063562 

Projektą įgyvendina Kauno rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė NVO koalicija,  Lietuvos socialinio verslo asociacija, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Vystomojo bendradarbiavimo platforma, Švietimo NVO tinklas, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras.

Projektas finansuojamas 2024–2029 m. Šveicarijos Konfederacijos ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo programos „Pilietinis įsitraukimas“ ir bendrojo finansavimo lėšomis.

Atsakymų į šiuos klausimus bus ieškoma rugpjūčio mėnesį, atliekant NVO tarybų veiklos tyrimą. Atsižvelgiant į naujus rezultatus, rudenį platformoje www.nvotarybos.lt bus atnaujintas savivaldybių NVO tarybų efektyvumo indeksas. Praėjusių metų duomenys parodė, kad NVO tarybų potencialas Lietuvoje nėra pakankamai išnaudojamas – net trečdalyje šalies savivaldybių NVO tarybos neveikė. Šie rezultatai atskleidė ne tik iššūkius, bet ir poreikį stiprinti NVO tarybų veiklą bei sudaryti daugiau galimybių savivaldybėms dalytis patirtimi.

„Praėjusių metų rezultatai padėjo aiškiau identifikuoti bendrą NVO tarybų veiklos situaciją ir įvertinti, kuriose savivaldybėse jų potencialas yra aktyviau išnaudojamas, o kur dar yra galimybių stiprinti veiklą. Nuo to laiko skirtingose savivaldybėse vyko mokymai, konsultacijos ir kitos veiklos, todėl svarbu įvertinti, kokia situacija yra dabar. Tik nuosekliai stebėdami duomenis galime matyti pažangą ir kryptingai stiprinti NVO tarybas“, – įsitikinusi Jolita Petraitienė, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro vadovė.

Nuo tyrimo rezultatų – prie praktinių sprendimų

Po 2025 m. rezultatų paskelbimo, birželio ir liepos mėnesiais skirtinguose Lietuvos regionuose buvo organizuoti savivaldybių NVO tarybų mokymai. Juose dalyvavo NVO tarybų nariai, savivaldybių administracijų darbuotojai, politikai ir NVO sektoriaus atstovai. Mokymuose dalyviai susipažino su NVO tarybų tyrimo rezultatais, diskutavo apie visuomenės į(si)traukimą į sprendimų priėmimą, aptarė patariamųjų tarybų kuriamą pridėtinę vertę ir praktiškai išbandė NVO tarybos posėdžio simuliaciją. Ne mažiau svarbi mokymų dalis buvo galimybė išgirsti kitų savivaldybių patirtis, aptarti bendrus iššūkius ir kartu ieškoti sprendimų.

„Į mokymus atvykau pasisemti informacijos ir naujų idėjų, sužinoti, kokia bendra Kretingos NVO tarybos situacija Lietuvos mastu. Pamatėme, kad esame geltonoje klasifikacijos lentelėje. Sieksime tobulėti ir pereiti į žaliąją“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos darbuotoja, NVO tarybos narė Lukrecija Lengvinė.

Dalyvių asmeninės patirtys taip pat patvirtino, kad vien formaliai sudarytos NVO tarybos nepakanka. Kad ji veiktų aktyviai, svarbus ne vienas kriterijus: aiškūs veiklos tikslai, nuoseklus darbas, lyderystė, narių įsitraukimas ir supratimas, kokią vertę taryba gali kurti tiek nevyriausybiniam sektoriui, tiek savivaldai.

„Nebuvo iš savivaldybės pusės suformuotos aiškios pozicijos ir parodymo, kodėl reikalingas savivaldai būtent toks formatas. Nebuvo kvietimo dialogui. Gal mes ir patys nesiprašėme, galimybė, kad mes ir patys nebuvom iniciatyvūs. Žmonės puikiai veikia savo nevyriausybinėse organizacijose. Visi labai daug veiklos turi atskirai, bet neturi poreikio ir neturi matymo, kodėl reikia veikti kažkaip kartu“, – savo patirtimi dalijosi Telšių rajono asociacijos „Vokiečių kalbos ir kultūros draugų klubas“ vadovė Nijolė Vaičekauskė.

Greta regioninių mokymų NVO taryboms yra teikiamos individualios konsultacijos. Atsižvelgiant į konkrečios tarybos situaciją, poreikius ir veiklos etapą, jų metu padedama geriau suprasti tarybos vaidmenį, išsigryninti prioritetus, parengti veiklos planą, stiprinti bendradarbiavimą su savivaldybe, rengti rekomendacijas bei ieškoti sprendimų aktualiais klausimais. Registruotis į konsultacijas NVO tarybos gali užpildydamos formą, esančią čia.

„Svarbu ne tik stebėti rodiklius, bet ir padėti taryboms stiprėti praktiškai – per mokymus, konsultacijas ir individualų darbą. Kasmet atnaujinamas indeksas leidžia įvertinti, ar šios pastangos duoda rezultatų, ir padeda kryptingai planuoti tolimesnius veiksmus“, – pabrėžia J. Petraitienė.

Rudenį – atnaujintas situacijos vaizdas

Rugpjūčio 1–30 dienomis bus renkama informacija apie savivaldybių NVO tarybų veiklą. Surinkti duomenys leis įvertinti, ar konkrečioje savivaldybėje NVO taryba yra sudaryta, kaip organizuojamas jos darbas, ar viešinama informacija apie tarybos veiklą, posėdžius ir priimtus sprendimus.

Atnaujintas indeksas leis palyginti savivaldybių NVO tarybų situaciją, stebėti pokyčius ir įvertinti pažangą. Jo tikslas nėra savivaldybes suskirstyti į „geras“ ar „blogas“, bet priešingai – suteikti objektyvų pagrindą stiprinti NVO tarybų veiklą, skatinti aktyvesnį įsitraukimą ir padėti savivaldybėms mokytis vienoms iš kitų.

Atnaujinti NVO tarybų efektyvumo indekso rezultatai šių metų rudenį bus paskelbti platformoje www.nvotarybos.lt. Projekto partneriai tikisi, kad indeksas ir toliau bus ne tik informacijos šaltinis, bet ir praktinis įrankis savivaldybėms, padedantis stiprinti NVO tarybų veiklą, skatinti aktyvesnį pilietinės visuomenės įsitraukimą bei kurti tvirtesnę partnerystę tarp savivaldos ir nevyriausybinio sektoriaus.

Apie projektą

Savivaldybių NVO tarybų tyrimas yra atliekamas įgyvendinant projektą „Nevyriausybinių organizacijų vaidmens stiprinimas ir jų skaidrumo didinimas”. Projektas finansuojamas 2024-2029 m. Šveicarijos konfederacijos ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo programos „Pilietinis įsitraukimas” ir bendrojo finansavimo lėšomis. Projektą įgyvendina Nacionalinė NVO koalicija kartu su Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centru, Lietuvos socialinio verslo asociacija, Nacionaliniu skurdo mažinimo organizacijų tinklu, Vystomojo bendradarbiavimo platforma ir Švietimo NVO tinklu.

Vadovaujantis NVO fondo nuostatais, NVO fondo taryba sudaroma pariteto principu – ją sudaro 3 valstybės institucijų ir įstaigų atstovai,3 nevyriausybinių organizacijų atstovai ir 1 NVO srities mokslininkas.

NVO Tarybai pasiūlytos kandidatūros (skliaustuose – vietų skaičius kategorijoje):

NVO atstovai – 6 (3)
NVO srities mokslininkas (-ė) – 1 (1)
Institucijų ar įstaigų atstovai – 9 (3)

NVO Tarybos sprendimu, atstovus į NVO fondo tarybą deleguos:

Valstybės institucijos ir įstaigos:
1. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
2. Krašto apsaugos ministerija
3. Ekonomikos ir inovacijų ministerija

Nevyriausybinės organizacijos:
1. Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas
2. Lietuvos negalios organizacijų forumas
3. Nacionalinė NVO koalicija

Nevyriausybinių organizacijų mokslininkas:
1. Nacionalinis švietimo NVO tinklas

Aktualūs dokumentai:
NVO Fondo nuostatai
NVO Tarybos nuostatai

Daugiau informacijos apie NVO Tarybą.

Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų (NVO) koalicijos direktorė Vanesa Ražinskytė pabrėžė, kad vien medijų raštingumo nepakanka – ne mažiau svarbus pilietinis aktyvumas, pasitikėjimas demokratinėmis institucijomis ir stiprus nevyriausybinis sektorius. „Santarvės“ pašnekovė neabejoja: pilietinė visuomenė yra demokratijos pagrindas.

Siekia sumenkinti pasitikėjimą

Šiuolaikiniame informaciniame amžiuje dezinformacija tapo vienu didžiausių išbandymų demokratinėms visuomenėms. Tačiau atsparumas jai priklauso ne tik nuo individualaus žmogaus gebėjimo atpažinti melagingą informaciją.

Nacionalinės NVO koalicijos vadovės teigimu, pilietinis atsparumas, pirmiausia, yra visuomenės gebėjimas išlaikyti pasitikėjimą demokratija, jos institucijomis ir priimti sprendimus remiantis faktais. Tam būtina stipri pilietinė visuomenė, aktyvios NVO ir glaudūs pasitikėjimo ryšiai tarp žmonių.

Pasak V. Ražinskytės, būtent nevyriausybinės organizacijos dažnai tampa tarpininkėmis tarp gyventojų ir valstybės institucijų, padedančiomis stiprinti bendruomenių įsitraukimą ir informuotumą.

Dažnai manoma, kad pagrindinis dezinformacijos tikslas yra paskleisti melagingą informaciją. Vis dėlto, jos poveikis yra kur kas didesnis. Dezinformacinės kampanijos siekia sumenkinti žmonių pasitikėjimą valstybe, žiniasklaida, NVO ir kitomis demokratinėmis institucijomis. Tokiu būdu silpninamas visuomenės gebėjimas susitarti dėl bendrų faktų ir kartu spręsti svarbiausias problemas.

„Kai visuomenė pradeda abejoti visais informacijos šaltiniais, silpnėja jos gebėjimas susitelkti ir veikti kartu sprendžiant bendrus sunkumus. Būtent todėl autoritariniai režimai ir priešiškos informacinės kampanijos dažnai nukreipiamos ne tik prieš valstybės institucijas, bet ir prieš nevyriausybinį sektorių“, – kalbėjo V. Ražinskytė.

Svarbus pilietinis įsitraukimas

Aktyvi pilietinė visuomenė yra vienas svarbiausių demokratijos ramsčių, todėl ji dažnai tampa taikiniu tiems, kas siekia susilpninti šią vienybę.

„Pilietinė visuomenė ir nevyriausybinės organizacijos yra svarbi komunikacijos su visuomene grandis. Nevyriausybinės organizacijos atlieka itin reikšmingą vaidmenį stiprindamos visuomenės atsparumą dezinformacijai. Jos dirba arčiau žmonių, dažnai mažesnėse bendruomenėse, todėl gali greičiau pastebėti kylančias įtampas, klaidingus naratyvus ar informacijos spragas“, – teigė NVO koalicijos atstovė.

V. Ražinskytės nuomone, aktyvus dalyvavimas visuomeniniame gyvenime mažina dezinformacijos poveikį, padeda žmonėms tapti informuotesniems, kritiškesniems ir atsakingesniems. Žmonės, kurie dalyvauja pilietinių organizacijų veikloje, savanoriauja ar domisi viešaisiais reikalais, dažniau susiduria su skirtingomis nuomonėmis ir informacijos šaltiniais. Tai ugdo gebėjimą vertinti informaciją, tikrinti jos patikimumą ir atskirti faktus nuo manipuliacijų.

Pasak pašnekovės, NVO šiame procese suteikia ne tik žinių, bet ir praktinės demokratinio dalyvavimo patirties, kuri stiprina visuomenės atsparumą dezinformacijai ir kitoms informacinėms grėsmėms.

Medijų raštingumas – būtina, bet ne vienintelė sąlyga

NVO siekia ugdyti medijų ir informacinį raštingumą, tačiau tuo veikla neapsiriboja. Organizacijos taip pat skatina žmonių įsitraukimą į visuomeninį gyvenimą, savanorystę ir viešųjų sprendimų priėmimą.

Nacionalinės NVO koalicijos atstovė pabrėžė, kad svarbiausia atsparumo dezinformacijai priemone išlieka medijų ir informacinis raštingumas. Lietuvoje veikia įvairios programos, skirtos tiek moksleiviams, tiek senjorams. Vis dėlto, vien techninių žinių nepakanka.

„Ne mažiau svarbus yra kritinis mąstymas ir gebėjimas atpažinti emocinį dezinformacijos poveikį. Ji dažnai veikia per baimę, pyktį ar kitus stiprius jausmus. Suprasdami šiuos mechanizmus, žmonės gali lengviau atskirti manipuliacijas nuo patikimos informacijos.

Taip pat būtinas ir pilietinis sąmoningumas – supratimas, kaip veikia valstybė, demokratinės institucijos, rinkimų sistema ir piliečių dalyvavimas viešajame gyvenime. Kuo geriau žmogus supranta demokratinius procesus, tuo sunkiau jį paveikti klaidinančia informacija“, – akcentavo V. Ražinskytė.

Pabrėždama, kad švietimo lygmeniu daug dėmesio skiriama jaunimo švietimui, jautriausia grupe dezinformacijai specialistė įvardijo 30–60 metų amžiaus žmones. Anot koalicijos direktorės, minėtai visuomenės daliai dažnai trūksta tiek medijų raštingumo žinių, tiek motyvacijos dalyvauti papildomuose mokymuose. Tam įtakos gali turėti asmens gyvenimo būdas ir išsilavinimas.

Pasitikėjimas didina atsparumą

V. Ražinskytė pažymėjo: svarbu tęsti darbą su jaunimu. Pastebima, kad dalis jaunosios kartos gyvena informaciniuose „burbuluose“, todėl būtina skatinti platesnį požiūrį į informaciją. Ypatingą dėmesį, pasak specialistės, vertėtų skirti regionuose gyvenančiam jaunimui bei tiems, kurie auga rusakalbėje socialinėje ir informacinėje aplinkoje.

Lietuvos mokyklose vykdomos medijų raštingumo programos, viešosiose bibliotekose organizuojami mokymai, padedantys pažinti internetą ir kritiškai vertinti informaciją, tačiau ilgalaikiam poveikiui būtinas nuolatinis ir sistemingas darbas.

„Vienas didžiausių šiandienos išmėginimų yra milžiniškas informacijos kiekis ir jos sklaidos greitis. Dirbtinis intelektas ir kitos technologijos leidžia vis greičiau kurti bei platinti melagingą turinį, todėl visuomenei reikalingas dar didesnis budrumas ir kritinis vertinimas. Kita vertus, pastarųjų metų patirtis rodo, kad Lietuvos visuomenė tampa sąmoningesnė. Prie to prisideda valstybės institucijų, žiniasklaidos ir nevyriausybinių organizacijų bendras darbas“, – kalbėjo specialistė.

Kova su dezinformacija negali apsiriboti vien faktų tikrinimu ar melagienų paneigimu. Nors informacinės kampanijos ir šviečiamasis turinys yra svarbūs, tik iš to tikėtis ilgalaikio rezultato nevertėtų.

„Tikrasis visuomenės atsparumas gimsta tada, kai žmonės pasitiki vieni kitais ir jaučia atsakomybę už savo valstybę. Todėl viena svarbiausių investicijų į Lietuvos saugumą ir demokratijos ateitį yra nuoseklus pilietinės visuomenės ir nevyriausybinio sektoriaus stiprinimas. Būtent jie kuria tą pasitikėjimo tinklą, kuris padeda visuomenei išlikti atspariai dezinformacijai ir kitoms informacinėms grėsmėms“, – „Santarvei“ sakė V. Ražinskytė.

Teksto autorė
Rugilė BALČIŪNAITĖ | „Santarvės“ inf.