Dėkojame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovui Vaidotui Kalinauskui už išsamų pristatymą ir atsakymus į praktinius klausimus dėl nuo naujųjų metų įsigaliojančių Socialinio draudimo įstatymo pakeitimų.

Seminaro metu aptarėme:

• Įmokų padalijimą: kaip veiks prievolė darbdaviams proporcingai padengti skirtumą iki MMA, kai darbuotojas dirba keliose darbovietėse.
• Administravimą ir duomenų apsaugą: techninį informavimo mechanizmą ir duomenų prieinamumo ribas.
• Veiklų derinimą: įmokų ypatumus dirbant pagal darbo sutartį ir vykdant individualią veiklą.
• Taikomas išimtis: lengvatas jaunimui iki 25 m., pensinio amžiaus asmenims bei kitoms grupėms.

Seminarą organizavo Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas ir Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija. 

Profilaktika vis dar nusileidžia gydymui

„Kauno rajone profilaktinę sveikatos priežiūrą vertiname plačiau nei vien dalyvavimą penkiose valstybinėse prevencinėse programose. Mums svarbu, kad gyventojai reguliariai rūpintųsi savo sveikata, profilaktiškai lankytųsi pas gydytojus, atliktų tyrimus, skiepytųsi ir naudotųsi kitomis sveikatos stiprinimo galimybėmis“, – sako Valerijus Makūnas, Kauno rajono savivaldybės meras.

Kauno rajono duomenys rodo, kad situacija pamažu gerėja. 2023–2025 metais profilaktinių apsilankymų dalis išaugo beveik 3 procentiniais punktais. Tačiau bendras santykis vis dar nėra toks, kokio norėtųsi: 86,45 proc. visų apsilankymų pas gydytojus sudaro vizitai dėl ligos, o profilaktiniai apsilankymai – tik apie 13,5 proc.

Pasak Kauno rajono savivaldybės mero, būtent čia matoma viena didžiausių spragų: gyventojai vis dar gerokai dažniau į gydytojus kreipiasi jau susidūrę su sveikatos problema, o ne siekdami jos išvengti ar kuo anksčiau pastebėti. Tam įtakos turi ne tik paslaugų prieinamumas, bet ir informacijos, motyvacijos bei įpročio profilaktiškai rūpintis savo sveikata trūkumas.

Tačiau bendri skaičiai slepia labai skirtingas gyventojų situacijas. Kauno rajonas yra žiedinė savivaldybė, turinti ir tankiai apgyvendintų, sparčiai augančių teritorijų šalia Kauno miesto, ir gerokai atokesnių gyvenviečių. „Todėl, nors sveikatos priežiūros įstaigų tinklas rajone yra platus, ne visiems gyventojams vienodai paprasta pasiekti reikalingas paslaugas. Siekiant priartinti paslaugas prie gyventojų namų, šiais metais rajone pradeda veikti mobili ambulatorija, kuri vyks į atokesnes gyvenvietes. Taip pat aktyviai dirba slaugos paslaugas namuose teikiantys specialistai“, – komentuoja V. Makūnas.

Statistika parodo „kiek“, o gyventojų patirtys atsako „kodėl“

Ne visas priežastis, dėl kurių žmonės nepasinaudoja paslaugomis, galima pamatyti statistikoje ar institucijų turimuose duomenyse. Nacionalinės NVO koalicijos Strateginių programų ir advokacijos vadovė Gaja Šavelė pabrėžia, kad institucijų turima statistika ir ekspertinės žinios atsako į klausimus „kiek“ ir „ką“, tačiau ne visada atskleidžia, kodėl paslaugos nepasiekia konkrečių žmonių.

„Kodėl žmogus nenuėjo į konsultaciją, nesikreipė dėl pašalpos ar kodėl paslauga formaliai egzistuoja, bet realiai yra nepasiekiama – tai geriausiai mato tie, kurie su žmonėmis dirba kasdien. Tvarkingi dokumentai ir gražios ataskaitų lentelės dar nereiškia realaus pokyčio. Gyventojų ir NVO patirtis į sprendimų priėmimą atneša tikrovės patikrą – ji parodo, kur planas prasilenkia su kasdienybe, ir leidžia tai pakoreguoti dar prieš įgyvendinimą“, – teigia G. Šavelė.

Apie tokių kasdienių patirčių svarbą kalba ir Kauno rajono savivaldybės meras, pabrėždamas, kad atstumas ir susisiekimas – tik dalis problemos: „Ne mažiau svarbūs yra informacijos, motyvacijos ir pasitikėjimo klausimai. Dalis žmonių nežino, kokios nemokamos profilaktinės ar sveikatinimo paslaugos jiems priklauso, kiti vizitą atideda dėl didelio užimtumo ar sunkumų suderinti jį su darbu ir kasdieniais įsipareigojimais. Kitiems trukdo psichologiniai barjerai: baimė išgirsti nepalankią diagnozę, ankstesnė neigiama patirtis ar nepasitikėjimas sveikatos priežiūros sistema.“

Kitas svarbus klausimas – kieno patirtys ir nuomonės apskritai pasiekia sprendimų priėmėjus. Pasak G. Šavelės, aktyviausiai savo nuomonę reiškiantys gyventojai nebūtinai atspindi tuos, kurie kasdien susiduria su didžiausiomis kliūtimis: „Rečiau girdimų žmonių įtraukimas reikalauja papildomų pastangų – vykti pas juos, sudaryti saugią aplinką, klausti kitaip ir kitu laiku, tačiau tik taip priimti sprendimai atspindi visą visuomenės paveikslą, o ne tik garsiausią jo kampą. Kuriant tokį įtraukų dialogą, svarbiu įrankiu tampa piliečių asamblėjos metodas.“

Gyventojas ne tik paslaugos gavėjas, bet ir sprendimo kūrėjas

Būtent tam, kad skirtingos gyventojų patirtys būtų ne tik išgirstos, bet ir virstų konkrečiais pasiūlymais, Kauno rajone pasirenkamas piliečių asamblėjos metodas. Lietuvos socialinio verslo asociacijos vadovės Eglės Jokužytės teigimu, jo vertė atsiskleidžia tuomet, kai gyventojų patirtis tampa viena iš sprendimo kūrimo dalių: „Socialiniame versle nuolat matome, kad pokyčių kūrimas prasideda nuo supratimo, ko žmogui iš tikrųjų reikia, nuo problemos pajautimo toje vietoje. Institucijos gali matyti vieną problemos pusę, paslaugų teikėjai kitą, o pats žmogus kasdienybėje susidurti su visai kitomis, labai praktinėmis kliūtimis. Todėl svarbu ne tik paklausti žmonių nuomonės, bet ir sudaryti sąlygas jiems patiems dalyvauti kuriant sprendimus.“

E. Jokužytė akcentuoja, kad piliečių asamblėjoje gyventojų vaidmuo neapsiriboja savo patirties išsakymu. Dalyviai susipažįsta su skirtingais problemos aspektais, išklauso ekspertų ir kitų suinteresuotų grupių argumentus, diskutuoja tarpusavyje ir kartu ieško sprendimų. Taip individualios patirtys tampa bendro svarstymo dalimi, o skirtingi požiūriai padeda išgryninti tai, kas svarbu ne vienam žmogui, bet platesnei bendruomenei.

„Vis tik svarbiausias tokio proceso rezultatas turėtų būti ne pati diskusija, o tai, kas po jos lieka savivaldybei. Rugsėjį prasidedanti Kauno rajono piliečių asamblėja turės labai konkretų uždavinį: išgryninti gyventojų apsvarstytas ir prioritetizuotas rekomendacijas, kaip profilaktinės sveikatos priežiūros paslaugas padaryti prieinamesnes skirtingoms gyventojų grupėms. Prieš jas formuluodami dalyviai susipažins su informacija, išklausys ekspertus, diskutuos tarpusavyje ir vertins problemą iš skirtingų perspektyvų. Taigi savivaldybė gaus ne pavienes nuomones ar pageidavimų sąrašą, o bendro svarstymo metu suformuotus siūlymus. Kartu tai kuria sprendimų priėmimo kultūrą, kurioje gyventojas yra ne tik paslaugos gavėjas, bet ir sprendimo kūrėjas“, – pabrėžia E. Jokužytė.

Kauno rajono savivaldybės meras tikina, kad piliečių asamblėjos rekomendacijos nebus dokumentas, kuris pasibaigus procesui nuguls į stalčių: „Gyventojų parengti ir balsavimu patvirtinti pasiūlymai bus oficialiai pristatyti savivaldybės vadovams ir tarybai, įvertintos jų įgyvendinimo galimybės bei tam reikalingi sprendimai. Mums svarbu, kad asamblėjos rezultatai turėtų praktinę vertę. Todėl į gyventojų išskirtus prioritetus bus atsižvelgiama planuojant konkrečias priemones, vertinant jų finansavimo poreikį ir skirstant savivaldybės turimus išteklius. Žinoma, kiekvieną rekomendaciją reikės įvertinti pagal savivaldybės kompetenciją, finansines galimybes ir kitus objektyvius kriterijus, tačiau siekis yra aiškus – gyventojų pasiūlymus, kuriuos galime įgyvendinti savivaldybės lygmeniu, paversti konkrečiais sprendimais.“

Projektą įgyvendina Nacionalinė NVO koalicija, Kauno rajono savivaldybės administracija,  Lietuvos socialinio verslo asociacija, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Vystomojo bendradarbiavimo platforma, Švietimo NVO tinklas, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras.

Projektas finansuojamas 2024–2029 m. Šveicarijos Konfederacijos ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo programos „Pilietinis įsitraukimas“ ir bendrojo finansavimo lėšomis.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) yra ES patariamasis organas, kurį sudaro darbuotojų ir darbdavių organizacijų bei kitų interesų grupių atstovai. Jis veikia kaip tarpininkas tarp sprendimus priimančių ES institucijų ir pilietinės visuomenės. 

Susitikimo metu aptarsime: 

• EESRK veiksmus ir pasirengimą artėjančiam Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai.
• Pilietinės visuomenės vaidmenį ir aktualijas Europos ir nacionaliniame lygmenyse.
• NVO lūkesčius, galimybes bei iššūkius ateinančiam pirmininkavimo laikotarpiui.

Renginyje taip pat Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas pristatys Lietuvos pirmininkavimo Europos sąjungos tarybai prioritetus.

Susitikimas vyks anglų kalba. 

Kviečiame registruotis: REGISTRACIJOS ANKETA
Registracija aktyvi iki rugsėjo 12 dienos. 

FACEBOOK RENGINYS

„NVO vadovų pusryčiai“ yra projekto „Nevyriausybinių organizacijų vaidmens stiprinimas ir jų skaidrumo didinimas” dalis. Projektas finansuojamas 2024-2029 m. Šveicarijos konfederacijos ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo programos „Pilietinis įsitraukimas” ir bendrojo finansavimo lėšomis. 

Projektą įgyvendina Nacionalinė NVO koalicija, Lietuvos socialinio verslo asociacija, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma, Nacionalinis švietimo NVO tinklas, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras.

Tai retai pasitaikanti galimybė iš arti pamatyti, kaip atrodo demokratija veikime – kai paprasti žmonės, gavę reikiamą informaciją, patys formuluoja sprendimus, turinčius reikšmės visam rajonui.

Bet be savanorių šis procesas neįvyktų.

Kiekvieną asamblėjos dieną už scenos dirba žmonės, kurių darbo dalyviai net nepastebi – kol jis atliktas gerai. Kėdės sustatytos, kol dalyviai jų nemato. Registracija veikia sklandžiai, net kai visi atvyksta vienu metu. Kažkas pasitinka sutrikusį žmogų prie durų ir nuveda tiesiai į jo vietą. Fasilitatorius gali visą dėmesį skirti diskusijai, nes žino, kad laikas ir priemonės – kažkieno kito rūpestis. Svarbiausi momentai užfiksuojami, kad niekas nepasimestų.

Savanoriai nėra šalutinė šio proceso dalis. Jie yra ta jėga, kuri leidžia visam kitam vykti.

Ką galėtum daryti?

• Padėti paruošti erdvę vakare prieš renginį
• Pasitikti dalyvius automobilių aikštelėje
• Registruoti atvykstančius dalyvius
• Padėti žmonėms susiorientuoti pastate
• Padėti fasilitatoriams grupių darbo metu
• Dokumentuoti renginio eigą
• Sutvarkyti erdvę, kai diena baigiasi

Nesvarbu, ar geriausiai jautiesi bendraudamas (-a) su žmonėmis, ar labiau linkęs (-usi) į tvarkingą, kruopštų darbą – šiame procese atsiras vieta ir tau.

Kodėl verta?

Pamatysi, kaip vietos bendruomenė sprendžia jai svarbius klausimus – iš pirmos eilės. Susipažinsi su žmonėmis, kuriems rūpi tie patys dalykai, kaip ir tau. Prisidėsi prie kažko, kas paliks pėdsaką Kauno rajone ilgai po to, kai asamblėja baigsis.

Registruokis

Registracijos forma
Registracija aktyvi iki 2026 m. rugpjūčio 27 d.

Kyla klausimų? Rašyk:
Gabrielė Janilionytė, VšĮ Mikroempatija
gabriele@micro-empathy.com
+37060063562 

Projektą įgyvendina Kauno rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė NVO koalicija,  Lietuvos socialinio verslo asociacija, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Vystomojo bendradarbiavimo platforma, Švietimo NVO tinklas, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras.

Projektas finansuojamas 2024–2029 m. Šveicarijos Konfederacijos ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo programos „Pilietinis įsitraukimas“ ir bendrojo finansavimo lėšomis.

Atsakymų į šiuos klausimus bus ieškoma rugpjūčio mėnesį, atliekant NVO tarybų veiklos tyrimą. Atsižvelgiant į naujus rezultatus, rudenį platformoje www.nvotarybos.lt bus atnaujintas savivaldybių NVO tarybų efektyvumo indeksas. Praėjusių metų duomenys parodė, kad NVO tarybų potencialas Lietuvoje nėra pakankamai išnaudojamas – net trečdalyje šalies savivaldybių NVO tarybos neveikė. Šie rezultatai atskleidė ne tik iššūkius, bet ir poreikį stiprinti NVO tarybų veiklą bei sudaryti daugiau galimybių savivaldybėms dalytis patirtimi.

„Praėjusių metų rezultatai padėjo aiškiau identifikuoti bendrą NVO tarybų veiklos situaciją ir įvertinti, kuriose savivaldybėse jų potencialas yra aktyviau išnaudojamas, o kur dar yra galimybių stiprinti veiklą. Nuo to laiko skirtingose savivaldybėse vyko mokymai, konsultacijos ir kitos veiklos, todėl svarbu įvertinti, kokia situacija yra dabar. Tik nuosekliai stebėdami duomenis galime matyti pažangą ir kryptingai stiprinti NVO tarybas“, – įsitikinusi Jolita Petraitienė, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro vadovė.

Nuo tyrimo rezultatų – prie praktinių sprendimų

Po 2025 m. rezultatų paskelbimo, birželio ir liepos mėnesiais skirtinguose Lietuvos regionuose buvo organizuoti savivaldybių NVO tarybų mokymai. Juose dalyvavo NVO tarybų nariai, savivaldybių administracijų darbuotojai, politikai ir NVO sektoriaus atstovai. Mokymuose dalyviai susipažino su NVO tarybų tyrimo rezultatais, diskutavo apie visuomenės į(si)traukimą į sprendimų priėmimą, aptarė patariamųjų tarybų kuriamą pridėtinę vertę ir praktiškai išbandė NVO tarybos posėdžio simuliaciją. Ne mažiau svarbi mokymų dalis buvo galimybė išgirsti kitų savivaldybių patirtis, aptarti bendrus iššūkius ir kartu ieškoti sprendimų.

„Į mokymus atvykau pasisemti informacijos ir naujų idėjų, sužinoti, kokia bendra Kretingos NVO tarybos situacija Lietuvos mastu. Pamatėme, kad esame geltonoje klasifikacijos lentelėje. Sieksime tobulėti ir pereiti į žaliąją“, – sakė Kretingos rajono savivaldybės administracijos darbuotoja, NVO tarybos narė Lukrecija Lengvinė.

Dalyvių asmeninės patirtys taip pat patvirtino, kad vien formaliai sudarytos NVO tarybos nepakanka. Kad ji veiktų aktyviai, svarbus ne vienas kriterijus: aiškūs veiklos tikslai, nuoseklus darbas, lyderystė, narių įsitraukimas ir supratimas, kokią vertę taryba gali kurti tiek nevyriausybiniam sektoriui, tiek savivaldai.

„Nebuvo iš savivaldybės pusės suformuotos aiškios pozicijos ir parodymo, kodėl reikalingas savivaldai būtent toks formatas. Nebuvo kvietimo dialogui. Gal mes ir patys nesiprašėme, galimybė, kad mes ir patys nebuvom iniciatyvūs. Žmonės puikiai veikia savo nevyriausybinėse organizacijose. Visi labai daug veiklos turi atskirai, bet neturi poreikio ir neturi matymo, kodėl reikia veikti kažkaip kartu“, – savo patirtimi dalijosi Telšių rajono asociacijos „Vokiečių kalbos ir kultūros draugų klubas“ vadovė Nijolė Vaičekauskė.

Greta regioninių mokymų NVO taryboms yra teikiamos individualios konsultacijos. Atsižvelgiant į konkrečios tarybos situaciją, poreikius ir veiklos etapą, jų metu padedama geriau suprasti tarybos vaidmenį, išsigryninti prioritetus, parengti veiklos planą, stiprinti bendradarbiavimą su savivaldybe, rengti rekomendacijas bei ieškoti sprendimų aktualiais klausimais. Registruotis į konsultacijas NVO tarybos gali užpildydamos formą, esančią čia.

„Svarbu ne tik stebėti rodiklius, bet ir padėti taryboms stiprėti praktiškai – per mokymus, konsultacijas ir individualų darbą. Kasmet atnaujinamas indeksas leidžia įvertinti, ar šios pastangos duoda rezultatų, ir padeda kryptingai planuoti tolimesnius veiksmus“, – pabrėžia J. Petraitienė.

Rudenį – atnaujintas situacijos vaizdas

Rugpjūčio 1–30 dienomis bus renkama informacija apie savivaldybių NVO tarybų veiklą. Surinkti duomenys leis įvertinti, ar konkrečioje savivaldybėje NVO taryba yra sudaryta, kaip organizuojamas jos darbas, ar viešinama informacija apie tarybos veiklą, posėdžius ir priimtus sprendimus.

Atnaujintas indeksas leis palyginti savivaldybių NVO tarybų situaciją, stebėti pokyčius ir įvertinti pažangą. Jo tikslas nėra savivaldybes suskirstyti į „geras“ ar „blogas“, bet priešingai – suteikti objektyvų pagrindą stiprinti NVO tarybų veiklą, skatinti aktyvesnį įsitraukimą ir padėti savivaldybėms mokytis vienoms iš kitų.

Atnaujinti NVO tarybų efektyvumo indekso rezultatai šių metų rudenį bus paskelbti platformoje www.nvotarybos.lt. Projekto partneriai tikisi, kad indeksas ir toliau bus ne tik informacijos šaltinis, bet ir praktinis įrankis savivaldybėms, padedantis stiprinti NVO tarybų veiklą, skatinti aktyvesnį pilietinės visuomenės įsitraukimą bei kurti tvirtesnę partnerystę tarp savivaldos ir nevyriausybinio sektoriaus.

Apie projektą

Savivaldybių NVO tarybų tyrimas yra atliekamas įgyvendinant projektą „Nevyriausybinių organizacijų vaidmens stiprinimas ir jų skaidrumo didinimas”. Projektas finansuojamas 2024-2029 m. Šveicarijos konfederacijos ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo programos „Pilietinis įsitraukimas” ir bendrojo finansavimo lėšomis. Projektą įgyvendina Nacionalinė NVO koalicija kartu su Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centru, Lietuvos socialinio verslo asociacija, Nacionaliniu skurdo mažinimo organizacijų tinklu, Vystomojo bendradarbiavimo platforma ir Švietimo NVO tinklu.

Vadovaujantis NVO fondo nuostatais, NVO fondo taryba sudaroma pariteto principu – ją sudaro 3 valstybės institucijų ir įstaigų atstovai,3 nevyriausybinių organizacijų atstovai ir 1 NVO srities mokslininkas.

NVO Tarybai pasiūlytos kandidatūros (skliaustuose – vietų skaičius kategorijoje):

NVO atstovai – 6 (3)
NVO srities mokslininkas (-ė) – 1 (1)
Institucijų ar įstaigų atstovai – 9 (3)

NVO Tarybos sprendimu, atstovus į NVO fondo tarybą deleguos:

Valstybės institucijos ir įstaigos:
1. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija
2. Krašto apsaugos ministerija
3. Ekonomikos ir inovacijų ministerija

Nevyriausybinės organizacijos:
1. Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas
2. Lietuvos negalios organizacijų forumas
3. Nacionalinė NVO koalicija

Nevyriausybinių organizacijų mokslininkas:
1. Nacionalinis švietimo NVO tinklas

Aktualūs dokumentai:
NVO Fondo nuostatai
NVO Tarybos nuostatai

Daugiau informacijos apie NVO Tarybą.

Skaitmeninės grėsmės keičiasi labai greitai – nuo patyčių ir žalingo turinio iki seksualinio išnaudojimo, viliojimo, sukčiavimo ar vaikų verbavimo nusikalstamoms veikoms. Todėl reikalingas bendras veikimo modelis, aiškios atsakomybės ir praktinės priemonės, kurios padėtų vaikams, tėvams, mokytojams ir specialistams laiku atpažinti rizikas ir į jas reaguoti“, – sako laikinai pareigas einantis vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Užsienio valstybės, taip pat ir Lietuva, ieško įvairių būdų, kaip stiprinti vaikų saugumą skaitmeninėje erdvėje, nes vaikai vis jaunesniame amžiuje pradeda naudotis socialiniais tinklais, bendravimo ir žaidimų platformomis, kuriose praleidžia reikšmingą savo laiko dalį. Nors daugelyje platformų nustatyta minimali 13 metų vartotojų amžiaus riba, praktikoje ši taisyklė dažnai neveikia – socialiniais tinklais naudojasi ir jaunesni vaikai. Todėl vien formalių ribojimų nepakanka. Būtina nuosekliai ugdyti vaikų skaitmeninį raštingumą, skatinti tėvų įsitraukimą, stiprinti vaikų psichikos sveikatą ir didinti technologijų sektoriaus atsakomybę.

Dokumente išskiriamos pagrindinės grėsmės vaikams skaitmeninėje erdvėje: neteisėtas ir žalingas turinys, elektroninės patyčios, vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos platinimas, viliojimas, šantažas, sukčiavimas, radikalizacija, taip pat nepilnamečių įtraukimas į nusikalstamas veikas. Pastebima, kad vaikai vis dažniau viliojami lengvo uždarbio pažadais, o bendravimas iš atvirų platformų perkeliamas į uždaras ar šifruotas erdves. Sąvade taip pat pateikiamas pranešimų apie incidentus mechanizmas, bei jau veikiančios iniciatyvos.

VRM siūlo vaikų saugumo skaitmeninėje erdvėje klausimą spręsti kompleksiškai – derinant švietimą, prevenciją, reguliavimą ir technologinius sprendimus. Sąvade rekomenduojama stiprinti mokinių, tėvų ir mokytojų skaitmeninį atsparumą, aiškiau reglamentuoti mobiliųjų telefonų naudojimą ugdymo įstaigose, plėsti prasmingo vaikų užimtumo alternatyvas, didinti tėvų įsitraukimą ir siekti, kad technologijų įmonės vaikų saugumą užtikrintų jau produktų kūrimo etape.

Taip pat siūloma peržiūrėti teisinį reguliavimą, įvertinti vaikų saugumo skaitmeninėje erdvėje koordinavimo funkcijos priskyrimą vienai atsakingai institucijai, stiprinti pranešimų ir reagavimo sistemą bei pasirengti amžiaus patikros mechanizmų diegimui, derinant juos su Europos Sąjungos skaitmeninės tapatybės sprendimais.

Vaikų saugumo skaitmeninėje erdvėje klausimą VRM planuoja aktyviai kelti ir Europos Sąjungos lygmeniu. Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2027 m. metu šią temą numatoma pasirinkti kaip vieną iš Europos nusikalstamumo prevencijos tinklo prioritetinių sričių. 2027 m. birželį Vilniuje planuojama surengti tarptautinę konferenciją, į kurią bus kviečiami visų ES valstybių narių atstovai.

► Gerųjų praktikų saugumui skaitmeninėje erdvėje stiprinti sąvadas

Tekstas: Vidaus reikalų ministerija

Nors medicinos galimybės nuolat plečiasi, savivaldybės atstovai ir medikai pastebi, kad atstumai iki klinikų, informacijos trūkumas ar tiesiog greitas kasdienis gyvenimo tempas žmonėms dažnai tampa kliūtimi laiku pasitikrinti sveikatą. Siekiant, kad sveikatos priežiūra regione taptų paprastesnė ir prieinamesnė, nuspręsta atsigręžti į pačius gyventojus ir išgirsti jų siūlymus.

Pokyčių autoriais taps atsitiktinai atrinkti gyventojai

Piliečių asamblėja – tai modernus demokratijos įrankis, leidžiantis bendruomenei pereiti iš pasyvių stebėtojų į realių sprendimų priėmėjus. Planuojama, kad šioje asamblėjoje dalyvaus 30 atsitiktine tvarka atrinktų rajono gyventojų.

Būtent šie žmonės taps bendruomenės balsu. Jų užduotis bus ieškoti efektyvių būdų ir atsakymų, kaip paskatinti kaimynus, šeimos narius bei draugus nenumoti ranka į prevencines sveikatos patikras.

Asamblėjos darbas: nuo teorijos iki konkrečių sprendimų

Kad priimti sprendimai būtų pagrįsti ir apgalvoti, asamblėjos dalyvių laukia intensyvus trijų etapų procesas:

Mokymasis: Gyventojai susitiks su sveikatos srities ekspertais, analizuos Kauno rajono savivaldybės sveikatos rodiklius, susipažins su vietos sveikatos įstaigų infrastruktūra ir visuomenės sveikatos stiprinimo programomis.

Diskusijos: Dirbdami mažose grupėse, dalyviai dalinsis asmenine patirtimi, kartu su kitais rajono gyventojais grynins kylančius iššūkius ir barjerus, trukdančius naudotis paslaugomis.

Sprendimų priėmimas: Trečiajame etape bus formuluojamos rekomendacijos, už kurias dalyviai balsuos, siekdami išrinkti pačias geriausias ir realistiškiausias idėjas.

Gyventojų balsas nuguls ant sprendimų priėmėjų stalo

Svarbu paminėti, kad Piliečių asamblėjos tikslas nėra tik padiskutuoti. Piliečių suformuluotas ir patvirtintas galutinis rekomendacijų sąrašas bus oficialiai perduotas Kauno rajono savivaldybės merui, savivaldybės tarybai bei administracijai.

Tikimasi, kad šie gyventojų pasiūlymai taps tvirtu pagrindu realiems sprendimams įgyvendinti, stiprinant abipusį pasitikėjimą tarp piliečių ir valdžios bei kuriant rajoną, kuriame kiekvieno žmogaus sveikata ir nuomonė yra vienodai svarbi.

Apie projektą

Projektą įgyvendina Kauno rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė NVO koalicija,  Lietuvos socialinio verslo asociacija, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Vystomojo bendradarbiavimo platforma, Švietimo NVO tinklas, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras.

Projektas finansuojamas 2024–2029 m. Šveicarijos Konfederacijos ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo programos „Pilietinis įsitraukimas“ ir bendrojo finansavimo lėšomis.

Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų (NVO) koalicijos direktorė Vanesa Ražinskytė pabrėžė, kad vien medijų raštingumo nepakanka – ne mažiau svarbus pilietinis aktyvumas, pasitikėjimas demokratinėmis institucijomis ir stiprus nevyriausybinis sektorius. „Santarvės“ pašnekovė neabejoja: pilietinė visuomenė yra demokratijos pagrindas.

Siekia sumenkinti pasitikėjimą

Šiuolaikiniame informaciniame amžiuje dezinformacija tapo vienu didžiausių išbandymų demokratinėms visuomenėms. Tačiau atsparumas jai priklauso ne tik nuo individualaus žmogaus gebėjimo atpažinti melagingą informaciją.

Nacionalinės NVO koalicijos vadovės teigimu, pilietinis atsparumas, pirmiausia, yra visuomenės gebėjimas išlaikyti pasitikėjimą demokratija, jos institucijomis ir priimti sprendimus remiantis faktais. Tam būtina stipri pilietinė visuomenė, aktyvios NVO ir glaudūs pasitikėjimo ryšiai tarp žmonių.

Pasak V. Ražinskytės, būtent nevyriausybinės organizacijos dažnai tampa tarpininkėmis tarp gyventojų ir valstybės institucijų, padedančiomis stiprinti bendruomenių įsitraukimą ir informuotumą.

Dažnai manoma, kad pagrindinis dezinformacijos tikslas yra paskleisti melagingą informaciją. Vis dėlto, jos poveikis yra kur kas didesnis. Dezinformacinės kampanijos siekia sumenkinti žmonių pasitikėjimą valstybe, žiniasklaida, NVO ir kitomis demokratinėmis institucijomis. Tokiu būdu silpninamas visuomenės gebėjimas susitarti dėl bendrų faktų ir kartu spręsti svarbiausias problemas.

„Kai visuomenė pradeda abejoti visais informacijos šaltiniais, silpnėja jos gebėjimas susitelkti ir veikti kartu sprendžiant bendrus sunkumus. Būtent todėl autoritariniai režimai ir priešiškos informacinės kampanijos dažnai nukreipiamos ne tik prieš valstybės institucijas, bet ir prieš nevyriausybinį sektorių“, – kalbėjo V. Ražinskytė.

Svarbus pilietinis įsitraukimas

Aktyvi pilietinė visuomenė yra vienas svarbiausių demokratijos ramsčių, todėl ji dažnai tampa taikiniu tiems, kas siekia susilpninti šią vienybę.

„Pilietinė visuomenė ir nevyriausybinės organizacijos yra svarbi komunikacijos su visuomene grandis. Nevyriausybinės organizacijos atlieka itin reikšmingą vaidmenį stiprindamos visuomenės atsparumą dezinformacijai. Jos dirba arčiau žmonių, dažnai mažesnėse bendruomenėse, todėl gali greičiau pastebėti kylančias įtampas, klaidingus naratyvus ar informacijos spragas“, – teigė NVO koalicijos atstovė.

V. Ražinskytės nuomone, aktyvus dalyvavimas visuomeniniame gyvenime mažina dezinformacijos poveikį, padeda žmonėms tapti informuotesniems, kritiškesniems ir atsakingesniems. Žmonės, kurie dalyvauja pilietinių organizacijų veikloje, savanoriauja ar domisi viešaisiais reikalais, dažniau susiduria su skirtingomis nuomonėmis ir informacijos šaltiniais. Tai ugdo gebėjimą vertinti informaciją, tikrinti jos patikimumą ir atskirti faktus nuo manipuliacijų.

Pasak pašnekovės, NVO šiame procese suteikia ne tik žinių, bet ir praktinės demokratinio dalyvavimo patirties, kuri stiprina visuomenės atsparumą dezinformacijai ir kitoms informacinėms grėsmėms.

Medijų raštingumas – būtina, bet ne vienintelė sąlyga

NVO siekia ugdyti medijų ir informacinį raštingumą, tačiau tuo veikla neapsiriboja. Organizacijos taip pat skatina žmonių įsitraukimą į visuomeninį gyvenimą, savanorystę ir viešųjų sprendimų priėmimą.

Nacionalinės NVO koalicijos atstovė pabrėžė, kad svarbiausia atsparumo dezinformacijai priemone išlieka medijų ir informacinis raštingumas. Lietuvoje veikia įvairios programos, skirtos tiek moksleiviams, tiek senjorams. Vis dėlto, vien techninių žinių nepakanka.

„Ne mažiau svarbus yra kritinis mąstymas ir gebėjimas atpažinti emocinį dezinformacijos poveikį. Ji dažnai veikia per baimę, pyktį ar kitus stiprius jausmus. Suprasdami šiuos mechanizmus, žmonės gali lengviau atskirti manipuliacijas nuo patikimos informacijos.

Taip pat būtinas ir pilietinis sąmoningumas – supratimas, kaip veikia valstybė, demokratinės institucijos, rinkimų sistema ir piliečių dalyvavimas viešajame gyvenime. Kuo geriau žmogus supranta demokratinius procesus, tuo sunkiau jį paveikti klaidinančia informacija“, – akcentavo V. Ražinskytė.

Pabrėždama, kad švietimo lygmeniu daug dėmesio skiriama jaunimo švietimui, jautriausia grupe dezinformacijai specialistė įvardijo 30–60 metų amžiaus žmones. Anot koalicijos direktorės, minėtai visuomenės daliai dažnai trūksta tiek medijų raštingumo žinių, tiek motyvacijos dalyvauti papildomuose mokymuose. Tam įtakos gali turėti asmens gyvenimo būdas ir išsilavinimas.

Pasitikėjimas didina atsparumą

V. Ražinskytė pažymėjo: svarbu tęsti darbą su jaunimu. Pastebima, kad dalis jaunosios kartos gyvena informaciniuose „burbuluose“, todėl būtina skatinti platesnį požiūrį į informaciją. Ypatingą dėmesį, pasak specialistės, vertėtų skirti regionuose gyvenančiam jaunimui bei tiems, kurie auga rusakalbėje socialinėje ir informacinėje aplinkoje.

Lietuvos mokyklose vykdomos medijų raštingumo programos, viešosiose bibliotekose organizuojami mokymai, padedantys pažinti internetą ir kritiškai vertinti informaciją, tačiau ilgalaikiam poveikiui būtinas nuolatinis ir sistemingas darbas.

„Vienas didžiausių šiandienos išmėginimų yra milžiniškas informacijos kiekis ir jos sklaidos greitis. Dirbtinis intelektas ir kitos technologijos leidžia vis greičiau kurti bei platinti melagingą turinį, todėl visuomenei reikalingas dar didesnis budrumas ir kritinis vertinimas. Kita vertus, pastarųjų metų patirtis rodo, kad Lietuvos visuomenė tampa sąmoningesnė. Prie to prisideda valstybės institucijų, žiniasklaidos ir nevyriausybinių organizacijų bendras darbas“, – kalbėjo specialistė.

Kova su dezinformacija negali apsiriboti vien faktų tikrinimu ar melagienų paneigimu. Nors informacinės kampanijos ir šviečiamasis turinys yra svarbūs, tik iš to tikėtis ilgalaikio rezultato nevertėtų.

„Tikrasis visuomenės atsparumas gimsta tada, kai žmonės pasitiki vieni kitais ir jaučia atsakomybę už savo valstybę. Todėl viena svarbiausių investicijų į Lietuvos saugumą ir demokratijos ateitį yra nuoseklus pilietinės visuomenės ir nevyriausybinio sektoriaus stiprinimas. Būtent jie kuria tą pasitikėjimo tinklą, kuris padeda visuomenei išlikti atspariai dezinformacijai ir kitoms informacinėms grėsmėms“, – „Santarvei“ sakė V. Ražinskytė.

Teksto autorė
Rugilė BALČIŪNAITĖ | „Santarvės“ inf.

Pareiškimą palaiko Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija kartu su didžiausiomis ir gerąsias savanorystės praktikas taikančiomis nevyriausybinėmis organizacijomis Lietuvoje, kurios prisidėjo prie Nacionalinio savanoriškos veiklos standarto kūrimo.

Parengtas Nacionalinis savanorystės standartas – organizacijos kviečiamos registruotis diegimui

Socialinės apsaugos ir darbo ministerijoje oficialiai patvirtintas Nacionalinis savanorystės standartas – tai 16-os didžiausių nevyriausybinių organizacijų kurtas įrankis, skirtas iš esmės sustiprinti ir sistemizuoti savanorių koordinavimą Lietuvoje.

Šis dokumentas, atliepiantis Jungtinių Tautų kvietimą investuoti į savanorystės infrastruktūrą ir finansuojamas iš Šveicarijos bei Lietuvos bendradarbiavimo programos, padės organizacijoms užtikrinti aukštą darbo su savanoriais kokybę bei suteikti joms reikiamą palaikymą. Organizacijos jau dabar kviečiamos iš anksto registruotis šio standarto diegimui per platformą Savanoryste.com, o realūs įgyvendinimo darbai kartu su ekspertais bei mokymai prasidės jau šį rudenį.

Savanorystės kokybės užtikrinimo palaikymas Europoje

Europos Parlamento narių, remiančių Tarptautinius savanorystės metus, bendrame pareiškime nurodomi svarbūs, savanorystės standartai, siekiant užtikrinti aukštesnę savanorystės kokybę Europos sąjungoje.

• Savanorystės svarba ir ES koordinavimas: Savanorystė yra demokratinio dalyvavimo ir bendruomenių atsparumo pagrindas, todėl būtina gerinti koordinavimą ES lygiu, siekiant tinkamai įvertinti savanorystės poveikį ir palengvinti tarpvalstybinį bendradarbiavimą.
• Demokratija ir pilietinis įsitraukimas: Savanoriai padeda kurti atsparesnę demokratinę visuomenę ir sujungia bendruomenes. Norint įgalinti savanorius ir pripažinti jų indėlį, reikalinga strateginė politikos programa, integruota į tokias iniciatyvas kaip ES pilietinės visuomenės strategija.
• Mokymosi visą gyvenimą patirtis: Savanorystė suteikia puikių galimybių įgyti naujų įgūdžių ir tobulėti asmeniškai. Savanoriams turi būti prieinami tinkami mokymai, o jų savanoriaujant įgyta patirtis ir žinios turėtų būti oficialiai pripažįstamos bei patvirtinamos kaip asmeninių įgūdžių dalis.
• Atsparumas ir gerovė: Savanorystė prisideda prie tvarios plėtros, asmeninės bei bendruomenės gerovės ir padeda kartu spręsti iššūkius, įskaitant pasirengimą nelaimėms. Savanorių vaidmuo turėtų būti labiau įtrauktas į ES civilinės saugos mechanizmus.
• Tvarus finansavimas (2028–2034 m. Daugiametė finansavimo programa): Norint išlaikyti organizacijų pajėgumus, būtina užtikrinti tinkamą, tvarų ir skaidrų finansavimą. Dokumente raginama išlaikyti stiprų savanorystės komponentą programoje „Erasmus+“ (įskaitant Europos solidarumo korpusą) ir užtikrinti ilgalaikį finansavimą savanorius įtraukiančioms organizacijoms.