Skaitmeninės grėsmės keičiasi labai greitai – nuo patyčių ir žalingo turinio iki seksualinio išnaudojimo, viliojimo, sukčiavimo ar vaikų verbavimo nusikalstamoms veikoms. Todėl reikalingas bendras veikimo modelis, aiškios atsakomybės ir praktinės priemonės, kurios padėtų vaikams, tėvams, mokytojams ir specialistams laiku atpažinti rizikas ir į jas reaguoti“, – sako laikinai pareigas einantis vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius.

Užsienio valstybės, taip pat ir Lietuva, ieško įvairių būdų, kaip stiprinti vaikų saugumą skaitmeninėje erdvėje, nes vaikai vis jaunesniame amžiuje pradeda naudotis socialiniais tinklais, bendravimo ir žaidimų platformomis, kuriose praleidžia reikšmingą savo laiko dalį. Nors daugelyje platformų nustatyta minimali 13 metų vartotojų amžiaus riba, praktikoje ši taisyklė dažnai neveikia – socialiniais tinklais naudojasi ir jaunesni vaikai. Todėl vien formalių ribojimų nepakanka. Būtina nuosekliai ugdyti vaikų skaitmeninį raštingumą, skatinti tėvų įsitraukimą, stiprinti vaikų psichikos sveikatą ir didinti technologijų sektoriaus atsakomybę.

Dokumente išskiriamos pagrindinės grėsmės vaikams skaitmeninėje erdvėje: neteisėtas ir žalingas turinys, elektroninės patyčios, vaikų seksualinio išnaudojimo medžiagos platinimas, viliojimas, šantažas, sukčiavimas, radikalizacija, taip pat nepilnamečių įtraukimas į nusikalstamas veikas. Pastebima, kad vaikai vis dažniau viliojami lengvo uždarbio pažadais, o bendravimas iš atvirų platformų perkeliamas į uždaras ar šifruotas erdves. Sąvade taip pat pateikiamas pranešimų apie incidentus mechanizmas, bei jau veikiančios iniciatyvos.

VRM siūlo vaikų saugumo skaitmeninėje erdvėje klausimą spręsti kompleksiškai – derinant švietimą, prevenciją, reguliavimą ir technologinius sprendimus. Sąvade rekomenduojama stiprinti mokinių, tėvų ir mokytojų skaitmeninį atsparumą, aiškiau reglamentuoti mobiliųjų telefonų naudojimą ugdymo įstaigose, plėsti prasmingo vaikų užimtumo alternatyvas, didinti tėvų įsitraukimą ir siekti, kad technologijų įmonės vaikų saugumą užtikrintų jau produktų kūrimo etape.

Taip pat siūloma peržiūrėti teisinį reguliavimą, įvertinti vaikų saugumo skaitmeninėje erdvėje koordinavimo funkcijos priskyrimą vienai atsakingai institucijai, stiprinti pranešimų ir reagavimo sistemą bei pasirengti amžiaus patikros mechanizmų diegimui, derinant juos su Europos Sąjungos skaitmeninės tapatybės sprendimais.

Vaikų saugumo skaitmeninėje erdvėje klausimą VRM planuoja aktyviai kelti ir Europos Sąjungos lygmeniu. Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai 2027 m. metu šią temą numatoma pasirinkti kaip vieną iš Europos nusikalstamumo prevencijos tinklo prioritetinių sričių. 2027 m. birželį Vilniuje planuojama surengti tarptautinę konferenciją, į kurią bus kviečiami visų ES valstybių narių atstovai.

► Gerųjų praktikų saugumui skaitmeninėje erdvėje stiprinti sąvadas

Tekstas: Vidaus reikalų ministerija

Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų (NVO) koalicijos direktorė Vanesa Ražinskytė pabrėžė, kad vien medijų raštingumo nepakanka – ne mažiau svarbus pilietinis aktyvumas, pasitikėjimas demokratinėmis institucijomis ir stiprus nevyriausybinis sektorius. „Santarvės“ pašnekovė neabejoja: pilietinė visuomenė yra demokratijos pagrindas.

Siekia sumenkinti pasitikėjimą

Šiuolaikiniame informaciniame amžiuje dezinformacija tapo vienu didžiausių išbandymų demokratinėms visuomenėms. Tačiau atsparumas jai priklauso ne tik nuo individualaus žmogaus gebėjimo atpažinti melagingą informaciją.

Nacionalinės NVO koalicijos vadovės teigimu, pilietinis atsparumas, pirmiausia, yra visuomenės gebėjimas išlaikyti pasitikėjimą demokratija, jos institucijomis ir priimti sprendimus remiantis faktais. Tam būtina stipri pilietinė visuomenė, aktyvios NVO ir glaudūs pasitikėjimo ryšiai tarp žmonių.

Pasak V. Ražinskytės, būtent nevyriausybinės organizacijos dažnai tampa tarpininkėmis tarp gyventojų ir valstybės institucijų, padedančiomis stiprinti bendruomenių įsitraukimą ir informuotumą.

Dažnai manoma, kad pagrindinis dezinformacijos tikslas yra paskleisti melagingą informaciją. Vis dėlto, jos poveikis yra kur kas didesnis. Dezinformacinės kampanijos siekia sumenkinti žmonių pasitikėjimą valstybe, žiniasklaida, NVO ir kitomis demokratinėmis institucijomis. Tokiu būdu silpninamas visuomenės gebėjimas susitarti dėl bendrų faktų ir kartu spręsti svarbiausias problemas.

„Kai visuomenė pradeda abejoti visais informacijos šaltiniais, silpnėja jos gebėjimas susitelkti ir veikti kartu sprendžiant bendrus sunkumus. Būtent todėl autoritariniai režimai ir priešiškos informacinės kampanijos dažnai nukreipiamos ne tik prieš valstybės institucijas, bet ir prieš nevyriausybinį sektorių“, – kalbėjo V. Ražinskytė.

Svarbus pilietinis įsitraukimas

Aktyvi pilietinė visuomenė yra vienas svarbiausių demokratijos ramsčių, todėl ji dažnai tampa taikiniu tiems, kas siekia susilpninti šią vienybę.

„Pilietinė visuomenė ir nevyriausybinės organizacijos yra svarbi komunikacijos su visuomene grandis. Nevyriausybinės organizacijos atlieka itin reikšmingą vaidmenį stiprindamos visuomenės atsparumą dezinformacijai. Jos dirba arčiau žmonių, dažnai mažesnėse bendruomenėse, todėl gali greičiau pastebėti kylančias įtampas, klaidingus naratyvus ar informacijos spragas“, – teigė NVO koalicijos atstovė.

V. Ražinskytės nuomone, aktyvus dalyvavimas visuomeniniame gyvenime mažina dezinformacijos poveikį, padeda žmonėms tapti informuotesniems, kritiškesniems ir atsakingesniems. Žmonės, kurie dalyvauja pilietinių organizacijų veikloje, savanoriauja ar domisi viešaisiais reikalais, dažniau susiduria su skirtingomis nuomonėmis ir informacijos šaltiniais. Tai ugdo gebėjimą vertinti informaciją, tikrinti jos patikimumą ir atskirti faktus nuo manipuliacijų.

Pasak pašnekovės, NVO šiame procese suteikia ne tik žinių, bet ir praktinės demokratinio dalyvavimo patirties, kuri stiprina visuomenės atsparumą dezinformacijai ir kitoms informacinėms grėsmėms.

Medijų raštingumas – būtina, bet ne vienintelė sąlyga

NVO siekia ugdyti medijų ir informacinį raštingumą, tačiau tuo veikla neapsiriboja. Organizacijos taip pat skatina žmonių įsitraukimą į visuomeninį gyvenimą, savanorystę ir viešųjų sprendimų priėmimą.

Nacionalinės NVO koalicijos atstovė pabrėžė, kad svarbiausia atsparumo dezinformacijai priemone išlieka medijų ir informacinis raštingumas. Lietuvoje veikia įvairios programos, skirtos tiek moksleiviams, tiek senjorams. Vis dėlto, vien techninių žinių nepakanka.

„Ne mažiau svarbus yra kritinis mąstymas ir gebėjimas atpažinti emocinį dezinformacijos poveikį. Ji dažnai veikia per baimę, pyktį ar kitus stiprius jausmus. Suprasdami šiuos mechanizmus, žmonės gali lengviau atskirti manipuliacijas nuo patikimos informacijos.

Taip pat būtinas ir pilietinis sąmoningumas – supratimas, kaip veikia valstybė, demokratinės institucijos, rinkimų sistema ir piliečių dalyvavimas viešajame gyvenime. Kuo geriau žmogus supranta demokratinius procesus, tuo sunkiau jį paveikti klaidinančia informacija“, – akcentavo V. Ražinskytė.

Pabrėždama, kad švietimo lygmeniu daug dėmesio skiriama jaunimo švietimui, jautriausia grupe dezinformacijai specialistė įvardijo 30–60 metų amžiaus žmones. Anot koalicijos direktorės, minėtai visuomenės daliai dažnai trūksta tiek medijų raštingumo žinių, tiek motyvacijos dalyvauti papildomuose mokymuose. Tam įtakos gali turėti asmens gyvenimo būdas ir išsilavinimas.

Pasitikėjimas didina atsparumą

V. Ražinskytė pažymėjo: svarbu tęsti darbą su jaunimu. Pastebima, kad dalis jaunosios kartos gyvena informaciniuose „burbuluose“, todėl būtina skatinti platesnį požiūrį į informaciją. Ypatingą dėmesį, pasak specialistės, vertėtų skirti regionuose gyvenančiam jaunimui bei tiems, kurie auga rusakalbėje socialinėje ir informacinėje aplinkoje.

Lietuvos mokyklose vykdomos medijų raštingumo programos, viešosiose bibliotekose organizuojami mokymai, padedantys pažinti internetą ir kritiškai vertinti informaciją, tačiau ilgalaikiam poveikiui būtinas nuolatinis ir sistemingas darbas.

„Vienas didžiausių šiandienos išmėginimų yra milžiniškas informacijos kiekis ir jos sklaidos greitis. Dirbtinis intelektas ir kitos technologijos leidžia vis greičiau kurti bei platinti melagingą turinį, todėl visuomenei reikalingas dar didesnis budrumas ir kritinis vertinimas. Kita vertus, pastarųjų metų patirtis rodo, kad Lietuvos visuomenė tampa sąmoningesnė. Prie to prisideda valstybės institucijų, žiniasklaidos ir nevyriausybinių organizacijų bendras darbas“, – kalbėjo specialistė.

Kova su dezinformacija negali apsiriboti vien faktų tikrinimu ar melagienų paneigimu. Nors informacinės kampanijos ir šviečiamasis turinys yra svarbūs, tik iš to tikėtis ilgalaikio rezultato nevertėtų.

„Tikrasis visuomenės atsparumas gimsta tada, kai žmonės pasitiki vieni kitais ir jaučia atsakomybę už savo valstybę. Todėl viena svarbiausių investicijų į Lietuvos saugumą ir demokratijos ateitį yra nuoseklus pilietinės visuomenės ir nevyriausybinio sektoriaus stiprinimas. Būtent jie kuria tą pasitikėjimo tinklą, kuris padeda visuomenei išlikti atspariai dezinformacijai ir kitoms informacinėms grėsmėms“, – „Santarvei“ sakė V. Ražinskytė.

Teksto autorė
Rugilė BALČIŪNAITĖ | „Santarvės“ inf.

Karas Ukrainoje verčia kelti nepatogius, bet būtinus klausimus. Ar mokydamiesi iš Ukrainos patirties galime nuoširdžiai pasakyti, kad Lietuvos visuomenė pasirengusi neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui? Krašto apsaugos ministerijos apklausoje 61 proc. respondentų teigia, jog būtų pasirengę prisidėti prie neginkluoto pilietinio pasipriešinimo. Tai itin svarbus signalas valstybės institucijoms. Jis liudija ne tik žmonių valią ginti savo šalį, bet ir pasitikėjimą, kad kiekvieno indėlis ginant savo valstybę yra reikšmingas.

Pilietinis atsparumas nėra spontaniškas, prasideda nuo pasitikėjimo

Galime turėti modernias sistemas, bet jei nėra pasitikėjimo tarp žmonių ir institucijų – jos neveiks. Pilietinis atsparumas gimsta žmonėms telkiantis, mokantis ir veikiant kartu – šį gebėjimą kasdien stiprina nevyriausybinės organizacijos (NVO).

Pandemijos ir pabėgėlių krizės metu matėme, kaip per labai trumpą laiką NVO ir neformalios iniciatyvos sukūrė veikiančius pagalbos tinklus: nuo maisto ir būtiniausių priemonių dalijimo iki emocinės ir psichologinės paramos. Kai valstybės institucijos buvo perkrautos, būtent organizuota pilietinė visuomenė tapo svarbiu amortizatoriumi, kuris neleido situacijai virsti chaosu.

Tai patvirtina ir Pilietinės galios indeksas: žmonės, kurie veikia bendruomenėse ar NVO, krizės metu yra labiausiai pasirengę veikti ir padėti kitiems. Tai nėra atsitiktinumas. Pilietinis atsparumas ugdomas iš anksto, kasdienėje veikloje ilgai iki galimos krizės, per nuoseklų įsitraukimą bei mokymąsi.

Kodėl svarbios NVO, savanoriai ir regionai

Neginkluotas pilietinis pasipriešinimas veikia tik tada, kai jis yra masiškas, organizuotas ir paremtas pasitikėjimu. Jis grindžiamas ne pavieniais herojiškais veiksmais, o pasirengimu bei suderintais veiksmais. Kai organizacijos aiškiai supranta savo vaidmenis ir veikia pagalbos bei informacijos tinklai, agresoriui tampa sunku destabilizuoti valstybę ir perimti kontrolę.

Visgi, didžiausia neginkluoto pilietinio pasipriešinimo stiprybė, kad jis veikia ne tik silpnindamas priešą, bet ir stiprindamas pačią visuomenę. Jis leidžia išlaikyti socialinius ryšius, rūpintis pažeidžiamais žmonėmis, teikti pagalbą kariams ir civiliams, užtikrinti informacijos sklaidą bei emocinį stabilumą. Tokia dviguba strategija, mažinti agresoriaus galimybes ir kartu auginti savo atsparumą, laikoma viena efektyviausių pilietinės gynybos formų.

Tai veikia, jei visuomenė nėra pasyvi stebėtoja, kai žmonės jaustų atsakomybę, pasitikėtų vieni kitais ir valstybės, savivaldybės institucijomis bei turėtų aiškias struktūras, per kurias gali veikti. Vietos lygmens NVO yra arčiausiai žmonių, greičiausiai pamato problemas ir dažnai pirmos reaguoja. Tai ne teorija, o reali patirtis Lietuvos miestuose ir miesteliuose. NVO svarba valstybei atsiskleidžia ir per pasitikėjimą. Krizių metu žmonės dažniausiai kreipiasi į tuos, kuriuos pažįsta ir kuriais pasitiki. NVO tampa tiltu tarp institucijų ir žmonių – jos ne tik perduoda informaciją, bet ir padeda ją suprasti, mažina nerimą, telkia bendram veiksmui.

Tokį požiūrį seniai įtvirtino Šiaurės šalys. Suomijoje ir Švedijoje NVO ir savanoriai pripažįstami neatsiejama saugumo sistemos dalimi, o valstybė sąmoningai investuoja į jų mokymus ir pasirengimą. Tai daroma suprantant, kad būtent organizuota pilietinė visuomenė leidžia greitai reaguoti ir užtikrinti, jog krizės metu neliktų „nematomų“ žmonių. 

Vis dar trūksta koordinacijos

Koordinacijos problemą aiškiai įvardija Valstybinio audito ataskaita apie piliečių rengimą pilietiniam pasipriešinimui. Joje nurodoma, kad trūksta aiškaus koordinuojančio subjekto, kuris telktų institucijas ir sistemingai bendradarbiautų su NVO vieno langelio principu. Be tokios lyderystės iniciatyvos lieka fragmentuotos, o regioninis prieinamumas – netolygus. Jei norime, kad pilietinis pasirengimas pasiektų visas visuomenės grupes ir regionus, būtinas kryptingas NVO įtinklinimas ir ilgalaikis jų stiprinimas, o ne pavieniai projektai ar iniciatyvos.

Praėjusią savaitę Vyriausybės patvirtintas piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui 2026–2030 m. įgyvendinimo planas yra labai svarbus žingsnis. Visgi, kyla abejonių, ar 44 rezultatų rodikliai be papildomų finansinių išteklių netaps dar vienu dokumentu, kurio realus poveikis bus ribotas. Jei pilietinis pasirengimas mums iš tiesų svarbus, jis turi tapti prioritetu, o ne likti „ant popieriaus“. Ar galime būti drąsesni ir pripažinti pilietinį pasirengimą kaip tikrą valstybės prioritetą? Nevyriausybinės organizacijos – ne priedas, o gynybos sistemos dalis.

Ukrainos patirtis parodė: kai visuomenė žino, ką daryti, net chaosas tampa suvaldomas. Kai nežino – net moderniausia sistema stringa.

Mano žinutė paprasta – neginkluota pilietinė gynyba veikia tik tada, kai kiekvienas žino savo vaidmenį. NVO yra viena iš neginkluoto pilietinio pasipriešinimo linijų, kur kiekvienas gali savąjį vaidmenį atrasti, išbandyti ir paversti realiu veiksmu.

Stipri pilietinė visuomenė pasienio valstybėje veikia kaip atgrasymas. Ji siunčia signalą – čia žmonės susitelkę, sąmoningi ir pasirengę ginti laisvę visais būdais – ne tik ginklu.

Žinia, mes jau turime daug veikiančių pavyzdžių ir išmoktų pamokų, kaip nevyriausybinės organizacijos gali padėti valstybės institucijoms suvaldyti krizes. Tai tereikia kryptingai stiprinti, jungti tarpusavyje ir pripažinti kaip neatsiejamą nacionalinio saugumo dalį. Stiprios NVO tai nėra alternatyva valstybei, o vienas esminių jos atsparumo ramsčių.

Šis tekstas parengtas pagal Šiaurės ministrų tarybos finansuojamą projektą „NVO pasirengimas pilietiniam atsparumui“. Už turinį atsako tik šio projekto koordinatoriai, ir jis nebūtinai atspindi Šiaurės ministrų tarybos požiūrį ar politiką.

Nuo 2023 m. įgyvendintas projektas yra pirmasis tokio pobūdžio Lietuvoje. Jo metu pilietinė visuomenė inicijavo dialogą su nacionalinėmis ir vietos valdžios institucijomis, siekdama sukurti praktinius mechanizmus visuomenės įtraukimui į krizių valdymą.

Projekto veiklos apėmė įvadinius mokymus ir stalo pratybas aštuoniose Lietuvos savivaldybėse, vizitus į Švediją bei Suomiją, skirtus susipažinti su Šiaurės šalių patirtimi bei tarptautinį forumą „Visų mūsų reikalas: NVO ir valstybės bendradarbiavimas krizėms įveikti“.

Atsižvelgdama į Ukrainos ir kitų šalių patirtį bei diskusijas savivaldybėse, Nacionalinė NVO koalicija pateikė rekomendacijas nacionalinėms institucijoms bei savivaldybėms, skirtas nuosekliam NVO įtraukimui į krizių valdymą. Jose siūloma paskirti vieną koordinuojančią instituciją, užtikrinti savanorių socialinę apsaugą, aiškų teisinį reguliavimą ir stiprius bendradarbiavimo mechanizmus savivaldybių bei tarptautiniu lygmenimis. Rekomendacijos pabrėžia, kad valstybės atsparumas tiesiogiai priklauso nuo iš anksto sukurto, nuoseklaus ir instituciniu lygmeniu įtvirtinto bendradarbiavimo su pilietine visuomene.

Susipažinkite su rekomendacijomis nacionalinėms institucijoms ir rekomendacijomis savivaldybėms.

„Projektas sutelkė nacionalinių NVO lyderystę krizių valdymo ir humanitarinės pagalbos srityje, suburiant koordinacinę grupę, kuri ėmėsi aktyvaus vaidmens advokacijoje, bendradarbiavime su valstybės ir savivaldybių institucijomis bei sektoriaus telkime bendram pasirengimui krizėms“, – apie projekto rezultatus kalba Nacionalinės NVO koalicijos vadovė Gaja Šavelė. Koordinacinę grupę sudaro Lietuvos Caritas, Lietuvos Raudonasis Kryžius, Maltos ordino pagalbos tarnyba, VšĮ „Gelbėkit vaikus“, Lietuvos negalios organizacijų forumas ir VšĮ „Maisto bankas“. 

Projektas „NVO pasiruošimas pilietiniam atsparumui“ parodė, kad kryptingas valstybės, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų bendradarbiavimas yra būtina sąlyga veiksmingam pasirengimui krizėms. Sukurti ryšiai, rekomendacijos ir koordinaciniai mechanizmai sudaro tvirtą pagrindą tolesniam pilietinio atsparumo stiprinimui nacionaliniu ir vietos lygmenimis.

„Stipri Lietuva – tai ne tik stiprios karinės pajėgos, bet ir stipri visuomenė, kurioje kiekvienas pilietis ir organizacija žino savo vaidmenį krizės atveju“, – sako G. Šavelė.

Projekto partneriai – Suomijos nacionalinė gelbėjimo asociacija, Skonės regiono (Švedija) administracinė valdyba. Projektą iš dalies finansavo Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje. 

Daugiau informacijos apie projektą rasite čia.

Dešimtyje savivaldybių vykusių renginių esmė – stiprinti bendrą pasirengimą įvairioms grėsmėms: nuo gamtinių stichijų iki hibridinių situacijų ir galimų ekstremalių įvykių. Dalyviai analizavo praktinius scenarijus, vertino galimas rizikas ir tarėsi, kaip užtikrinti kuo tikslesnį veiksmų koordinavimą krizės akimirką.

Pratybos padėjo dar aiškiau įvardyti NVO vaidmenį savivaldybės atsparumo sistemoje. Dalyviai akcentavo, kad nuolatinis dialogas, pasitikėjimas ir bendri pratybų patyrimai leidžia efektyviau pasiruošti „dienai X“ – nesvarbu, kokios kilmės krizė ją sukeltų.

Marijampolės renginys simboliškai užbaigė šių metų ciklą, tačiau įgytos įžvalgos taps tvirtu pagrindu kitų metų veikloms ir tolesniam savivaldybių bei NVO bendradarbiavimui stiprinti.

Renginys yra Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje finansuojamo projekto „NVO pasiruošimas pilietiniam atsparumui“ dalis.

Daugiau apie projektą sužinokite čia.

Nacionalinė NVO koalicija, bendradarbiaudama su Marijampolės Nevyriausybinių organizacijų taryba, kviečia Marijampolės savivaldybėje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, savivaldybės bei savivaldybės tarnybų atstovus į mokymus – stalo pratybas, kurių tikslas:

• Atnaujinti žinias apie aktualias grėsmes ir krizių valdymą;
• Įsivertinti savo pajėgumus ir išteklius;
• Aiškiau apsibrėžti NVO vaidmenį krizėse bei didelių ir mažų NVO tarpusavio koordinavimosi būdus;
• Stiprinti bendradarbiavimą saugumo ir atsparumo srityje;
• Nustatyti spragas ir poreikius, kuriuos reikia spręsti kartu su savivaldos institucijomis ar nacionaliniu lygmeniu.

Renginys vyks lapkričio 18 d. 13.00-17.00 val. Marijampolėje.

Registracijos patvirtinimas, tiksli renginio vieta ir priminimas bus atsiųstas nurodytu el. paštu ne vėliau kaip 2 d. iki renginio.

Registracija čia: https://forms.office.com/e/MSgpPBbsg2  

Tai Krašto apsaugos ministerijos finansuojamo projekto „NVO pasirengimas pilietiniam atsparumui“ dalis. Daugiau apie jį sužinokite čia: ngo.lt/veikla/pilietinis-atsparumas.

Lapkričio 6 d. Vilniuje įvyko jau trečiasis Pilietinio atsparumo forumas „Visų mūsų reikalas: NVO ir valstybės bendradarbiavimas krizėms įveikti“. Pagrindinė šiemet tarptautiniu tapusio forumo tema – kaip nevyriausybinės organizacijos (NVO) ir valdžios institucijos gali sklandžiau pasirengti ir bendradarbiauti krizių metu. Lietuvai vis intensyviau susiduriant su hibridinėmis ir kitomis grėsmėmis, forumas sulaukė daugiau nei šimto dalyvių iš nevyriausybinių organizacijų, ministerijų, savivaldybių ir valstybės institucijų, o dar dvigubai tiek jį stebėjo internetu. 

Dalyvius pasveikinęs Vidaus reikalų ministras Vladislavas Kondratovičius sakė, kad pastarųjų metų iššūkiai – pandemija, neteisėtos migracijos krizė, karo pabėgėlių priėmimas – parodė, jog valstybei būtina pilietinių organizacijų parama. „Jūs gebate pasiekti bendruomenes greičiau, jautriau – dažnai ten, kur valstybės rankos dar nepasiekia“, – kalbėjo ministras V. Kondratovičius. 

Ministrui pritarė Krašto apsaugos viceministras Tomas Godliauskas bei Nacionalinio krizių valdymo centro vadovas Vilmantas Vitkauskas, pabrėždami, kad nevyriausybinio sektoriaus vaidmuo, atsakant į įvairias grėsmes, vertinamas vis labiau.

Pasitikėjimas – kertinis akmuo

Įgyvendindama projektą „NVO pasirengimas pilietiniam atsparumui“, Nacionalinė NVO koalicija rengė krizių valdymo mokymus ir stalo pratybas dešimtyje savivaldybių. „Mūsų tikslas – kad pasirengimas krizėms taptų visų mūsų reikalas,“ – sakė Nacionalinės NVO koalicijos vadovė Gaja Šavelė.

Pasak G. Šavelės, forumas vienoje vietoje subūrė ekspertus, kurie pasidalino savo patirtimi: „Suomijos, Švedijos atstovų įdirbis krizių pasirengimo srityje įtraukiant savanorius siekia dešimtmečius, o Latvijos atstovai žengia dar tik pirmuosius žingsnius. Neįkainojama ukrainiečių ir Ukrainoje dirbančių lietuvių patirtis priminė, kiek svarbus pasitikėjimas ir bendras pasirengimas jau dabar.“

Visgi G. Šavelė ragino nepamiršti paties svarbiausio principo – pasitikėjimo. „Nuo nelaimių neapsaugos net stipriausia infrastruktūra, jei žmonėms trūks pasitikėjimo valstybe, o jai – savo žmonėmis,“ – kalbėjo G. Šavelė. 

Pilietinis atsparumas – bendras Šiaurės ir Baltijos šalių reikalas

Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje direktorius Ole Andreas Lindemanas pabrėžė, kad forumas parodė – Šiaurės ir Baltijos šalys susiduria su panašiais iššūkiais, todėl bendradarbiavimas tampa dar svarbesnis.

Jis pabrėžė, kad dabar – tinkamas metas stiprinti bendrą pasirengimą. „Atsparumas stiprėja tada, kai pilietinė visuomenė tampa neatskiriama krizių valdymo planavimo dalimi. Aiškiai apibrėžti savanorių, nevyriausybinių organizacijų, verslo ir bendruomenių vaidmenys leidžia veikti greitai ir užtikrintai. Šiaurės šalys parodė, kad savanorystė gali būti profesionalus ir patikimas išteklius – šis modelis gali įkvėpti ir Baltijos šalis pereiti nuo atsitiktinių iniciatyvų prie stiprių, struktūruotų atsparumo tinklų kūrimo. Manau, kad svarbu pasinaudoti šiuo momentu ir veikti kartu, nes veikiame sudėtingais geopolitiniais laikais.“ – sakė O. A. Lindemanas.

Jis atkreipė dėmesį, kad Šiaurės šalyse nevyriausybinių organizacijų ir valstybės bendradarbiavimas yra institucionalizuotas – savanoriška veikla krizių metu nepaliekama atsitiktinumui, o yra suplanuota, organizuota ir įtvirtinta įstatymuose bei krizių planuose. 

„Savanoriai ir organizacijos turi aiškiai apibrėžtus vaidmenis, gauna mokymus, teisinį statusą, jų įsitraukimą ir sąveiką koordinuoja paskirta institucija. Yra sukurtas tam tikras „NVO registras“, kai valstybė ar savivalda pakankamai tiksliai žino turimus resursus – organizacijas, jų veiklos pobūdį, geografinį pasiskirstymą ir kitą informaciją, kuri būtina norint greitai ir efektyviai pasitelkti pilietinę visuomenę krizių atvejais. 

Pasak jo, Šiaurės ministrų tarybos biuras Lietuvoje planuoja tęsti projektus, stiprinančius visuomenės  atsparumą Lietuvoje ir Šiaurės šalyse.

„Turime planuoti net ir blogiausius scenarijus – tam, kad jų išvengtume,“ – sakė O. A. Lindemanas, pabrėždamas pasirengimo svarbą.

Pamokos iš karo: Ukrainos NVO patirtis

Kaip reagavo nevyriausybinės organizacijos pirmomis rusijos karo prieš Ukrainą dienomis? Skaudžia, bet vertinga patirtimi pasidalino Rytų Europos fondo atstovė Olha Milianovych.

„Natūralu, kad iš pradžių visi patyrė šoką”, – pasakoja ji. Anot ukrainietės, kad pirmosiomis karo savaitėmis savanoriškos organizacijos reagavo į tai, kas tuo metu buvo svarbiausia

„Padėjome humanitarinėms NVO, adaptavome elektronines paslaugas, kad jos veiktų karo metu, rengėme emocinio atsparumo internetinius kursus tėvams. ​Kai ekstremali situacija virto nauja realybe, trumpalaikes iniciatyvas pakeitė ilgalaikės programos“, – pasakojo O. Milianovych.

Ji Lietuvos ir kitų Europos šalių nevyriausybinėms organizacijoms rekomenduoja nevengti dienos „X“ klausimo ir diskutuoti apie įvairius galimus scenarijus bei ieškoti būdų, kokiais būdais kiekvienas gali padėti nelaimės atveju.

Lietuvos NVO pasiruošusios bendradarbiauti

Pilietinio atsparumo forume dalyvavo Lietuvos skurdo mažinimo organizacijų tinklo, Lietuvos Raudonojo Kryžiaus, Lietuvos negalios forumo, „Caritas“, Maltos ordino pagalbos tarnybos, „Maisto banko“, „Gelbėkit vaikus“ ir kitų humanitarinę pagalbą teikiančių nevyriausybinių organizacijų atstovai, kurie pasiruošę bendradarbiauti ir veikti kaip vienas kumštis.

Lietuvos negalios organizacijų forumo atstovė Marija Bočiarovaitė priminė svarbų momentą, kurį dažnai pamiršta tiek politikai, tiek visuomenė: „Žmonės su negalia nėra tik tie, kurie turi būti gelbėjami. Jie gali būti puikus resursas ginkluotame ir neginkluotame pilietiniame pasipriešinime, mokymuose ir kitose užduotyse“. 

Renginys surengtas įgyvendinant Šiaurės ministrų biuro Lietuvoje ir Krašto apsaugos ministerijos finansuojamą projektą „NVO pasirengimas pilietiniam atsparumui“. Daugiau apie jį sužinokite čia: ngo.lt/veikla/pilietinis-atsparumas.

Tokie susitikimai, kurie vyksta įvairiose Lietuvos savivaldybe, padeda:

• Įsivertinti savo pajėgumus ir išteklius.
• Aiškiau apibrėžti NVO vaidmenį krizėse.
• Stiprinti bendradarbiavimą ir atsparumą.
• Pastebėti spragas, kurias turime spręsti kartu.
• Dėkojame visiems dalyviams už įsitraukimą ir vertingas įžvalgas.

Renginys yra Šiaurės ministrų tarybos biuro Lietuvoje bei Krašto apsaugos ministerijos finansuojamo projekto „NVO pasiruošimas pilietiniam atsparumui“ dalis.

Daugiau apie projektą sužinokite čia.

Didelį susidomėjimą pasiruošimo krizėms tema šiame mieste parodė ir savivaldybė, ir nevyriausybinės organizacijos. Tokiais atvejais stalo pratybos būna efektyviausios.

Dalyviai pabrėžė nevyriausybinių organizacijų svarbą reaguojant į krizes: pagalbos teikimą gyventojams, informacijos sklaidą, evakuacijos organizavimą. Aptarti konkretūs žingsniai, kurie padėtų užtikrinti sklandžią tarpusavio koordinaciją nelaimės atveju.

Dėkojame merui Audriui Klišoniui už skirtą dėmesį ir Plungės rajono savivaldybei už bendradarbiavimą!

Taip pat dalyvavo: Lietuvos Caritas, Lietuvos Raudonasis kryžius ir Maisto bankas.

Tai yra Krašto apsaugos ministerijos finansuojamo projekto „NVO pasirengimas pilietiniam atsparumui“ dalis.