„Šių metų rezultatai rodo, kad savivaldybių NVO tarybų veikla stiprėja. Ypač džiugina tai, kad iš 20 praėjusiais metais raudonai įvertintų savivaldybių net 13 jų padarė pažangą. Tai – svarbus signalas, kad NVO tarybų veikla stiprėja, kai tam skiriama dėmesio ir užtikrinamos sąlygos bendradarbiavimui“, – įsitikinusi Jolita Petraitienė, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro (NIPC) vadovė.

Vienas iš svarbiausių gerai veikiančios NVO tarybos bruožų – nuoseklus ir savalaikis dialogas tarp nevyriausybinių organizacijų (toliau – NVO) sektoriaus ir savivaldos. Tauragės rajono NVO tarybos patirtis rodo, kad toks bendradarbiavimas gali padėti spręsti ne tik strateginius, bet ir kasdienius NVO sektoriui kylančius klausimus. „Tauragės NVO tarybos veiklą labai palengvina geranoriškas ir operatyvus NVO bei savivaldybės administracijos bendradarbiavimas. Toks dialogas padeda spręsti įvairius finansinius, projektinius ir ūkinius klausimus, o svarbiausia – leidžia kartu ieškoti sprendimų, atliepiančių NVO sektoriaus poreikius“, – sako Tauragės savivaldybės kultūros skyriaus vyr. specialistė, vykdanti savivaldybės NVO koordinatoriaus funkcijas, Rita Matemaitienė.

Savivaldybės ir NVO bendradarbiavimo svarbą pabrėžia ir Tauragės rajono savivaldybės vicemerė Andžela Jakienė, kuruojanti NVO klausimus: „Man bendradarbiavimas su NVO pirmiausia reiškia galimybę išgirsti žmones ir kartu ieškoti sprendimų. Mūsų NVO turi daug patirties, idėjų ir noro veikti. Džiaugiuosi, kad Tauragėje turime aktyvią NVO tarybą, kuri telkia organizacijas, kelia svarbius klausimus, teikia pasiūlymus, organizuoja susitikimus ir mokymus. NVO atstovai dalyvauja ir savivaldybės komisijose, todėl jų patirtis prisideda prie sprendimų priėmimo. Tikiu, kad didžiausia partnerystės vertė atsiskleidžia tada, kai idėjos virsta konkrečiais darbais ir realia nauda Tauragės krašto žmonėms.“

NVO taryba yra patariamoji institucija, veikianti savivaldybės lygmeniu ir skirta stiprinti bendradarbiavimą tarp savivaldos ir nevyriausybinio sektoriaus, skatinti NVO veiklą bei sudaryti sąlygas NVO dalyvauti priimant sprendimus. NVO tarybų efektyvumo indeksas sudarytas taikant šviesoforo principą, pagal kurį žalia spalva žymi savivaldybę, kur yra aktyviai veikianti NVO taryba, geltona – iš dalies veikianti NVO taryba, o raudona – neveikianti NVO taryba arba apie kurios veiklą tyrimo metu savivaldybės interneto svetainėje nebuvo rasta informacijos. Atsižvelgiant į tai, savivaldybės suskirstytos į tris atitinkamas grupes.

NIPC kartu su partneriais ne tik vertina bet ir praktiškai stiprina NVO tarybų veiklą.  2026 m. vasarą keturiuose regionuose vyko NVO tarybų mokymai, kurie bus organizuojami ir kitąmet. Siekiant, kad teigiamas pokytis būtų tvarus, NIPC ir partneriai savivaldybių NVO taryboms siūlo individualias konsultacijas ir vizitus, kurių  metu vertinama individuali NVO tarybos situacija, išsigryninami iššūkiai ir ieškoma praktinių veiksmų, kurie padėtų stiprinti veiklą bei bendradarbiavimą tarp savivaldos ir NVO.

2025 m. raudonai buvo įvertinta 20 savivaldybių, geltonai – 27, žaliai – 13. 2026 m. raudonai buvo įvertinta 12 savivaldybių, geltonai – 32, žaliai – 16. „Rezultatai atskleidžia, kad situacija nėra statiška – per metus galima reikšmingai sustiprinti NVO tarybos veiklą. Gerai veikianti NVO taryba nėra tik formalus darinys – jos tikroji vertė atsiskleidžia tuomet, kai nariai reguliariai renkasi, kelia NVO sektoriui ir bendruomenėms aktualius klausimus, teikia pasiūlymus ir yra realiai įtraukiama į sprendimų priėmimo procesus“, – pabrėžia J. Petraitienė. NIPC vadovei antrina Tauragės NVO tarybos pirmininkė Laima Šveikauskienė, teigianti: „Tauragės rajono NVO tarybą matome kaip jungtį tarp rajono NVO ir savivaldybės. Tai erdvė, kurioje NVO gali išsakyti savo poreikius, dalytis patirtimi ir kartu ieškoti sprendimų. Tą darėme iki šiol ir ketiname tęsti – susitikinėti su įvairių sričių NVO, geriau suprasti jų poreikius ir kartu ieškoti sprendimų.“

Kartu šių metų tyrimo rezultatai atskleidžia NVO tarybų veiklos tęstinumo problemą. Penkiose savivaldybėse, kuriose praėjusiais metais NVO tarybos veikė aktyviai, šiemet vertinimas atskleidė kitokią situaciją. Dažniausia to priežastis – pasibaigusi NVO tarybos kadencija, užtrukęs naujosios formavimas ir aktyvus veikimas. „Tai rodo, kad vykstant pokyčiams ne visada užtikrinamas sukauptos informacijos ir patirties perdavimas naujosios kadencijos nariams. Taip pat svarbu ne tik laiku suformuoti naująją NVO tarybą, bet ir užtikrinti, kad jos veikla būtų matoma – posėdžių protokolai, sprendimai ir kita aktuali informacija turėtų būti skelbiama nuosekliai, einamuoju laiku“, – atkreipia dėmesį J. Petraitienė. 

NVO tarybų efektyvumo indeksas, pirmą kartą pristatytas 2025 m. platformoje www.nvotarybos.lt, nuo šiol leis kasmet stebėti savivaldybių NVO tarybų veiklą ir jos pokyčius. Indeksas parengtas analizuojant viešai prieinamą informaciją apie savivaldybių NVO tarybų veiklą pagal patvirtintą Savivaldybių NVO tarybų veiklos vertinimo metodiką.

Projektas finansuojamas 2024–2029 m. Šveicarijos konfederacijos ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo programos „Pilietinis įsitraukimas” ir bendrojo finansavimo lėšomis. Projektą įgyvendina Nacionalinė NVO koalicija, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras, Lietuvos socialinio verslo asociacija, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Vystomojo Bendradarbiavimo Platforma ir Švietimo NVO tinklas.

Išsamią programą ir pranešėjus atskleisime jau netrukus!

Vieta: Vilnius 
Data: Lapkričio 10 d.

Detalesnę informaciją artėjant renginio dienai atsiųsime visiems užsiregistravusiems el. paštu.

Iki susitikimo Vilniuje!

Forumas „NVO atskaitomybės bendrakūra: Mums rūpi NVO skaidrumas. Mes atsakingi“ yra projekto „Nevyriausybinių organizacijų vaidmens stiprinimas ir jų skaidrumo didinimas“ dalis. Projektas finansuojamas 2024–2029 m. Šveicarijos Konfederacijos ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo programos „Pilietinis įsitraukimas“ ir bendrojo finansavimo lėšomis.

Projektą įgyvendina Nacionalinė NVO koalicija, Lietuvos socialinio verslo asociacija, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma, Nacionalinis švietimo NVO tinklas, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras.

SVARBU GYVENTOJAMS. Pratybos yra mokomojo pobūdžio. Įprasta valstybės institucijų, savivaldybių, įstaigų ir paslaugų veikla nebus pertraukiama, o kasdienis gyvenimas šalyje vyks įprastai. Gyventojams nereikia imtis papildomų veiksmų, išskyrus atvejus, kai konkrečioje vietovėje institucijos iš anksto pateiks atskirą informaciją ar nurodymus dėl praktinių pratybų veiksmų.

Pratybų tikslas – įvertinti mobilizacijos valdymo grandinių aktyvavimą, informacijos valdymą, išteklių telkimą ir paskirstymą, institucijų sąveiką, veiklos tęstinumą bei gebėjimą užtikrinti gyvybiškai svarbias valstybės funkcijas sparčiai kintančioje saugumo aplinkoje.

„Oro gynyba ir kritinės infrastruktūros apsauga išlieka mūsų visų prioritetu. Tačiau grėsmės yra kompleksinės, todėl ir atsakas į jas turi būti integruotas. Kritiškai svarbu matyti visą grėsmių spektrą, jam rengtis, turėti bendrą planą ir reikiamus pajėgumus. Šios pratybos – visos sistemos atsparumo testas, kuris leis įvertinti pasirengimą, nustatyti trūkumus ir juos pašalinti“, – sako Ministras Pirmininkas Mindaugas Sinkevičius.

Krašto apsaugos viceministras Tomas Mikelkevičius pažymėjo:

„Mobilizacija nėra vien institucijų pasirengimo klausimas – tai visos valstybės gebėjimas veikti kaip vienai sistemai, kai aplinkybės tampa sudėtingos ir sprendimus tenka priimti greitai. „Vyčio skliautas 2026“ leis praktiškai patikrinti, kaip civilinės institucijos, kariuomenė, savivalda, verslas ir nevyriausybinės organizacijos geba koordinuoti veiksmus, dalytis informacija ir užtikrinti būtiniausių funkcijų tęstinumą. Šiose pratybose svarbu išsiaiškinti, kas veikia gerai ir kur dar turime spragų. Jas identifikavę galėsime kryptingai stiprinti valstybės atsparumą ir pasirengimą įvairioms krizėms“.

Bus derinamos stalo ir realių veiksmų pratybos

„Vyčio skliautas 2026“ vyks derinant stalo pratybas (TTX) ir realių veiksmų pratybas (LIVEX). Stalo pratybose institucijos vertins modeliuojamas situacijas, priims sprendimus ir tikrins valdymo bei koordinavimo procedūras. LIVEX dalyje bus praktiškai aktyvuojami pajėgumai ir atliekami iš anksto suplanuoti veiksmai.

Pratybų scenarijus yra išgalvotas, tačiau paremtas šių dienų grėsmėmis, pastarųjų metų įvykiais ir kitų valstybių patirtimi. Bus modeliuojamas laipsniškas saugumo situacijos blogėjimas, informacinės ir kibernetinės atakos, energetikos ir ryšių sutrikimai, transporto koridorių trikdžiai, kritinių paslaugų apkrova, gyventojų evakavimo poreikis ir cheminio, biologinio, radiologinio ar branduolinio pobūdžio grėsmės.

Dalyviai tikrins gebėjimą veikti turint nepilną informaciją ir ribotus išteklius, palaikyti saugius bei alternatyvius ryšius, derinti civilinius ir gynybos poreikius, užtikrinti sveikatos, socialinių, energetikos, finansų, transporto, logistikos ir kitų gyvybiškai svarbių paslaugų tęstinumą, priimti sąjungininkų pajėgas ir tarptautinę pagalbą. Bus aktyvuojamas Valstybės mobilizacijos operacijų centras (VMOC) ir Mobilizacijos valdymo grupės civilinėse mobilizacijos institucijose, pratybų dalyviai vykdys valstybines mobilizacines užduotis, kurias gaus iš VMOC. Vyks tiek stalo, tiek realios pratybos, taip pat numatomas bendros stalo pratybos su Lenkijos mobilizacijos ekspertais, kurias vykdys Vidaus reikalų ministerija ir Užsienio reikalų ministerija.

Pagrindiniai LIVEX įvykiai ir ko tikėtis gyventojams

Rugsėjo 26 d. – praktinis gyventojų evakavimo proceso patikrinimas

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas kartu su savivaldybėmis ir kitais partneriais praktiškai tikrins visą evakavimo veiksmų seką: gyventojų perspėjimą ir informavimą, surinkimą bei registravimą, išvykimo organizavimą, judėjimą per tranzitines savivaldybes ir priėmimą paskirties savivaldybėse.

Praktiniuose veiksmuose dalyvaus Švenčionių, Kazlų Rūdos, Vilkaviškio, Tauragės, Pagėgių ir Ignalinos rajonų savivaldybės bei gyventojus priimančios Kauno, Pakruojo, Telšių ir Anykščių rajonų savivaldybės. Kitos plane numatytos savivaldybės procedūras išbandys savo ekstremaliųjų situacijų operacijų centruose.

Bus išbandoma evakuojamų gyventojų registravimo programėlė, informacijos apsikeitimas ir sąveika su karo komendantais. Lietuvos policija užtikrins viešąją tvarką, reguliuos eismą ir kontroliuos evakavimo maršrutus. Taip pat bus tikrinama institucijų sąveika atskiriant civilinio ir karinio transporto srautus ir organizuojant alternatyvius judėjimo kelius.

Evakavimo veiksmuose dalyvaus tik iš anksto prie pratybų prisijungę savanoriai. Kitų gyventojų evakavimas nebus vykdomas.

Rugsėjo 29 d. – institucijų sąveikos ir kritinių funkcijų tęstinumo patikrinimas

Tą dieną vyks stalo ir LIVEX pratybos. Bus vertinamas pasirengimas veikti turint ribotus rezervinius pajėgumus, esant galimiems kritinės infrastruktūros pažeidimams ir padidėjusiai apkrovai valstybės valdymo, transporto, logistikos bei ryšių sistemoms. Dalyviai nustatys veiklos prioritetus, koordinuos ribotų išteklių paskirstymą ir tikrins svarbiausių valstybės funkcijų tęstinumą.

Atkreipiame gyventojų dėmesį, kad rugsėjo 29 d. bus vykdomas gyventojų informavimo ir perspėjimo sistemos patikrinimas. Visoje šalyje bus įjungtos sirenos. Tuo pačiu metu gyventojams bus siunčiami perspėjimo pranešimai ir į mob. telefonus bei pranešimai mob. programėlėje LT72. Pabrėžiama, kad tai yra planinis patikrinimas – sirenų signalas nereiškia realios grėsmės. Detalesnė informacija bus pateikta artėjant numatytam sistemos patikrinimui.

Klaipėdos rajone bus tikrinama už kritinės infrastruktūros apsaugą nuo grėsmių iš oro atsakingų pajėgų parengtis, gebėjimas nustatyti ir pašalinti ore kylančias grėsmes bei Lietuvos kariuomenės, Valstybės sienos apsaugos tarnybos, Vadovybės apsaugos tarnybos, Lietuvos policijos ir kitų institucijų sąveika.

Kituose epizoduose bus tikrinamas sąjungininkų pajėgų priėmimas, karinio ir civilinio transporto srautų derinimas, prioritetinių krovinių, humanitarinės pagalbos, medicinos priemonių, kuro ir kitų būtinų išteklių pristatymas. Institucijos taip pat išbandys darbą alternatyviais ryšio kanalais, kai įprastas ryšys pagal scenarijų laikomas sutrikusiu.

Spalio 3 d. – humanitarinė stovykla Lazdijų hipodrome

Nuo 9.00 iki 17.00 val. Lazdijų hipodrome bus įrengta mokomoji humanitarinė stovykla. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas, Lazdijų rajono savivaldybė, nevyriausybinės organizacijos ir kiti partneriai praktiškai tikrins laikino apgyvendinimo, registravimo, maitinimo, būtinosios ir sveikatos priežiūros pagalbos, logistikos, informavimo bei pažeidžiamų grupių poreikių užtikrinimo procesus.

Stovyklos veiklose dalyvaus pratybų dalyviai ir savanoriai. Gyventojams, kurie nedalyvauja pratybose, atvykti į stovyklą ar keisti savo įprastą veiklą nereikės.

Ką gyventojai gali pastebėti

• Atskirose pratybų vietose mokymo tikslais gali būti įjungiamos perspėjimo sirenos ir siunčiami Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemos pranešimai.
• Gali būti matomi pratybose dalyvaujančių tarnybų, kariuomenės, savivaldybių ir nevyriausybinių organizacijų transporto bei personalo veiksmai.
• Apie tikslias praktinių veiksmų vietas, laiką ir gyventojams aktualias aplinkybes institucijos informuos atskirai.
• Išgirdus sirenas ar gavus pranešimą, prašoma ramiai išklausyti oficialią informaciją ir laikytis joje pateiktų nurodymų.

Pratybų scenarijuje numatyti incidentai ir sutrikimai yra modeliuojami. Valstybės institucijos ir paslaugų teikėjai tęs įprastą veiklą, todėl gyventojų kasdienėms paslaugoms pratybos neturėtų turėti įtakos.

Pratybose dalyvaus visa mobilizacijos sistema

Pratybose dalyvaus 14 ministerijų, visų 60 savivaldybių administracijos ir joms pavaldūs subjektai, mobilizaciniai ūkio subjektai, Valstybės mobilizacijos operacijų centras, ekstremaliųjų situacijų operacijų centrai, Lietuvos kariuomenė, saugumo, teisėsaugos, sienos apsaugos, muitinės, kibernetinio saugumo, sveikatos, finansų, transporto, energetikos ir kitų sričių institucijos bei įstaigos.

Prie praktinių veiksmų ir pagalbos gyventojams organizavimo prisidės Lietuvos Raudonasis Kryžius, Lietuvos Caritas, labdaros ir paramos fondas „Maisto bankas“, Lietuvos skautija, Lietuvos šaulių sąjunga, Maltos ordino pagalbos tarnyba, organizacija „Gydytojai be sienų“, Lietuvos jaunimo organizacijų taryba, Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija, Lietuvos negalios organizacijų forumas ir Tarptautinė migracijos organizacija.

Numatoma, kad pratybose dalyvaus apie 150 institucijų, 3000 valstybės tarnautojų, pareigūnų ir savivaldybių atstovų, taip pat apie 1 000 savanorių.

Pranešimas ir nuotrauka: Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija

Kai nevyriausybinės organizacijos vadovas ar darbuotojas susiduria su iššūkiu – kaip pritraukti savanorių, kaip parengti projekto paraišką, kad ji būtų finansuojama, kaip komunikuoti apie savo veiklą žiniasklaidoje ar socialiniuose tinkluose – dažniausiai jis lieka su šiuo klausimu vienas. Ypač mažose organizacijose ir vietos lygmeniu veikiančiose NVO nėra su kuo pasitarti kolegų rate, nėra laiko ieškoti tinkamų mokymų, o “laisvų” pinigų jiems dažnai tiesiog nėra. Būtent čia atsiranda erdvė paprastam, bet Lietuvoje kol kas retai naudojamam metodui – šešėliavimui.

Gyvename neramiu metu, ir NVO veiklos laukas dėl to sparčiai plečiasi ir keičiasi. Organizacijos šiandien turi ne tik vykdyti savo pagrindinę misiją, bet ir mokėti reaguoti į krizes, prisidėti prie visuomenės atsparumo, orientuotis dirbtinio intelekto, kibernetinio saugumo ar nuolat kintančios pilietinės erdvės klausimuose. Tai reiškia, kad ir vienam žmogui, ir organizacijai reikia vis įvairesnių žinių bei įgūdžių – gerokai daugiau, nei buvo įprasta prieš kelerius metus. Tokiam greitame kasdienybės tempe lengva pasijusti vienišam ir nespėjančiam – ypač kai organizacijoje dirba vos vienas ar keli žmonės, o klausimų kasdien daugėja. Gebėjimas greitai, kokybiškai ir be didelių sąnaudų mokytis tampa ne prabangos, o pasirengimo ir atsparumo dalimi.

Šešėliavimas (angl. job shadowing) – tai mokymosi forma, kai vienos organizacijos atstovas tam tikrą laiką „šešėliu“ seka kitos organizacijos – patyrusio mentoriaus, vadovo ar srities eksperto – kasdienį darbą: dalyvauja susitikimuose, stebi, kaip priimami sprendimai, mato, kaip realiai, o ne teoriškai, vyksta advokacija, projektų valdymas, savanorių koordinavimas ar lėšų pritraukimas. Idėja nėra nauja – ji seniai taikoma versle ir viešajame sektoriuje, o kaip veiksmingą profesinio tobulėjimo įrankį ją rekomenduoja ir EBPO (OECD). Tačiau nevyriausybiniame sektoriuje, kur organizacijos dažnai veikia izoliuotai ir konkuruoja dėl tų pačių ribotų lėšų, ji vis dar retenybė.

Kartu su partneriais šiemet pradėjome pilotinę iniciatyvą „Šešėliavimas NVO“, kurios metu skirtingų NVO atstovai iš visos Lietuvos savaitę praleidžia šalia nacionalinių ir skėtinių NVO – stebi jų veiklą, susitinka su mentoriais, o grįžę dar kelis mėnesius gali naudotis nuotolinėmis konsultacijomis. Idėja paprasta: mokytis ne iš vadovėlio, o iš gyvo pavyzdžio, o tada tą patirtį parsivežti namo ir pritaikyti realiai savo organizacijoje.

Kokia to nauda žmogui?

Pirmiausia – platesnį vaizdą. Dirbant mažoje organizacijoje lengva pasimesti kasdienėse užduotyse ir nebematyti, kaip panašius iššūkius sprendžia kiti. Savaitė kitoje organizacijoje leidžia pažvelgti į savo darbą iš šalies ir pastebėti, ką būtų galima daryti kitaip, efektyviau ar drąsiau. Antra – konkrečius, praktiškai patikrintus įgūdžius, kuriuos galima iš karto pritaikyti, o ne teoriją, kuri pamirštama po savaitės. Trečia – ryšius. Pažintis su kitos organizacijos vadovu ar ekspertu retai lieka vienkartinė – dažnai ji virsta bendradarbiavimu, bendrais projektais, pagalba ateityje sprendžiant sudėtingesnius klausimus. Ir galiausiai – pasitikėjimą savimi. Pamačius, kad ir didelės, žinomos organizacijos susiduria su panašiomis problemomis kaip nedidelė vietos organizacija, lengviau patikėti, kad savo iššūkius įveikti irgi pavyks. Ir kiekvienas toks šešėliavimas – dar vienas žingsnis, stiprinantis ir auginantis patį žmogų, o kartu ir organizaciją, kuriai jis atstovauja.

Kokia to nauda organizacijai?

Grįžęs iš šešėliavimo žmogus parsineša žinias ne tik sau, bet ir visai komandai. Tai reiškia, kad investicija – dažniausiai vos savaitė laiko – atsiperka organizacijos lygmeniu: patobulėja konkretus procesas, atsiranda naujas įrankis, pasikeičia požiūris į strateginį planavimą ar komunikaciją. Šešėliavimas nereikalauja didelių papildomų resursų – tik žmonių noro dalytis ir mokytis. Būtent todėl jis prieinamas net pačioms mažiausioms, veikiančioms mažesniuose miesteliuose, kur skirtingų profesinio tobulėjimo galimybių dažnai tiesiog nėra.

Kodėl tai svarbu visam NVO sektoriui?

Nevyriausybinės organizacijos šiandien veikia aplinkoje, kuri keičiasi greičiau nei bet kada. Naujausi Europos duomenys rodo, kad trys iš keturių pilietinės visuomenės organizacijų susiduria su kliūtimis savo veiklai, o beveik pusė yra patyrusios netikėtą finansavimo sumažinimą ar sustabdymą. Tuo pačiu metu visuomenės pasitikėjimas NVO negali būti laikomas savaime suprantamu dalyku – jį reikia nuolat pelnyti skaidrumu, atskaitomybe ir aiškiai matomu poveikiu. Prie to prisideda sparti dirbtinio intelekto plėtra, kibernetinio saugumo rizikos, mažėjanti pilietinė erdvė ir vis didesni lūkesčiai, kad NVO prisidės prie visuomenės atsparumo – dažnai neturint tam papildomų resursų. Nei viena organizacija, ypač maža, negali šių iššūkių spręsti viena. Tačiau kai viena organizacija jau rado, kaip atsakyti į vieną iš šių klausimų, o kita tik pradeda su juo susidurti, paprasčiausias ir efektyviausias sprendimas – tiesiog paklausti ir pamatyti, kaip tai daroma.

Todėl šešėliavimą matau ne kaip malonų papildomą renginį, o kaip strateginę investiciją – tiek į konkretų žmogų, tiek į visą organizaciją, tiek į visą NVO sektorių. Kiekviena organizacija, sutikusi priimti „šešėlį“, ne tik dalijasi savo patirtimi, bet ir pati mokosi – naujo klausimo, naujo žvilgsnio, naujos bendradarbiavimo galimybės. Kiekviena organizacija, siunčianti savo žmogų šešėliuoti, investuoja į jo ir savo pačios augimą.

Man pačiai šioje iniciatyvoje didžiausią įspūdį palieka žmonės – vadovai ir savo sričių ekspertai, kurie savo srityje jau daug pasiekę, bet vis tiek randa laiko ir noro dalintis tuo, ką žino, su kolegomis iš kitų ir ypač mažesnių organizacijų. Tokių savo srities žinovų, atvirų skirti savo laiką kitiems, sektoriuje netrūksta – reikia tik erdvės, kurioje ši patirtis galėtų keliauti toliau. Kiekvienas jų pasidalintas pastebėjimas, kiekviena valanda, praleista atsakant į klausimus ar rodant, kaip iš tikrųjų priimami sprendimai, tampa kito žmogaus žinių ir pasitikėjimo dalimi. Būtent tokioje sparčioje, dažnai chaotiškoje naujoje realybėje svarbiausia yra ne skubėti kiekvienam po vieną, o rasti laiko sustoti, pasimokyti ir augti kokybiškai – kartu.

Stiprus NVO sektorius nesusideda iš pavienių stiprių organizacijų, izoliuotai siekiančių savo tikslų. Jį sudaro organizacijos, kurios moka mokytis viena iš kitos, pasitiki viena kita ir supranta, kad kito sėkmė nėra grėsmė, o galimybė augti kartu. Šešėliavimas – vienas paprasčiausių būdų tai įgyvendinti praktiškai. Kviečiu kiekvieną, dirbantį ar savanoriaujantį NVO sektoriuje, bent kartą tapti tokiu „šešėliu“ – ir pačiam pajusti, kiek daug gali duoti laikas, praleistas šalia kitos organizacijos ir jos žmonių.

„NVO šešėliavimas“ yra projekto „Nevyriausybinių organizacijų vaidmens stiprinimas ir jų skaidrumo didinimas“ dalis. Projektas finansuojamas 2024–2029 m. Šveicarijos Konfederacijos ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo programos „Pilietinis įsitraukimas“ ir bendrojo finansavimo lėšomis.

Projektą įgyvendina Nacionalinė NVO koalicija, Lietuvos socialinio verslo asociacija, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma, Nacionalinis švietimo NVO tinklas, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras.

Norėdami padėti nevyriausybiniam sektoriui sklandžiai prisitaikyti prie šių pokyčių, kviečiame Jus į mokymus, kuriuos ves Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) ekspertai.

Mokymų tikslas– suteikti Jums reikiamas žinias, kaip tinkamai paruošti arba atnaujinti organizacijos darbo apmokėjimo sistemą pagal naujausius reikalavimus, bei atsakyti į visus kylančius praktinius klausimus.

Svarbiausia informacija apie renginį:

• Data ir laikas: Spalio 20 d., 10:00 val.
• Formatas: Online („Microsoft Teams“ platformoje)
• Trukmė: 1,5 val. (ekspertų pranešimas; klausimų-atsakymų sesija)
• Pranešėjai: Valstybinės darbo inspekcijos atstovai

Registracija aktyvi iki 2026 m. spalio 17 d. 

Prisijungimo nuoroda bus atsiųsta visiems užsiregistravusiems artėjant mokymų dienai. Atkreipiame dėmesį, kad renginys bus įrašomas.

Programa vyks spalio 12–16 dienomis Vilniuje. Kviečiame registruotis nevyriausybinių organizacijų vadovus, darbuotojus ypač veikiančius regioninėse organizacijose.

Svarbi dalyvavimo sąlyga – dalyvis turi turėti galimybę visą programos savaitę dalyvauti gyvai Vilniuje. Transporto, maitinimo ir apgyvendinimo išlaidos padengiamos.

Registracijų laukiame iki rugsėjo 21 d. (imtinai).

Mentorystės programa – galimybė semtis žinių ir praktinės patirties iš nacionalinių ir skėtinių nevyriausybinių organizacijų bei gautas žinias pritaikyti savo organizacijoje. Programos metu dalyviai galės gilinti žinias advokacijos, savanorių koordinavimo, projektų valdymo, komunikacijos, lėšų pritraukimo ir kitose srityse, dalyvauti praktiniuose vizituose ir šešėliavimo veiklose. Po programos dar kelis mėnesius bus galima naudotis nuotolinėmis konsultacijomis.

Programos savaitės metu numatomi advokacijos, komunikacijos, strateginio ir metinio planavimo, projektų valdymo, lėšų pritraukimo, savanorių pritraukimo ir išlaikymo, pokyčio stebėsenos, krizių valdymo, renginių organizavimo užsiėmimai. Taip pat vyks interaktyvios dirbtuvės, praktinės užduotys, susitikimai, vizitai į organizacijas ir institucijas. Programoje taip pat numatyta susipažinti su socialinio verslo praktika, aptarti NVO vietą ES skurdo mažinimo strategijoje, socialinių paslaugų kokybės reikalavimus ar tinklaveikos svarbą NVO sektoriui bei reflektuoti, kaip įgytas žinias pritaikyti savo organizacijoje.

Programos tikslas – stiprinti NVO ir jų žmonių kompetencijas, padėti efektyviau spręsti organizacijose kylančius iššūkius ir mokytis iš kitų organizacijų praktinės patirties.

Šešėliavimas suteikia galimybę:

1. iš arti pamatyti, kaip veikia nacionalinės ir skėtinės NVO, ir mokytis iš jų patirties;
2. įgytas žinias ir įgūdžius pritaikyti savo organizacijos veikloje;
3. sustiprinti asmenines ir organizacines kompetencijas.

Kaip vyks šešėliavimas?

1. Dalyvis užsiregistruoja į programą. Registracijos formoje prašome kuo konkrečiau įvardinti pagrindinį lūkestį bei dalyvį įsipareigoti dalyvauti visoje programoje.

2. Dalyviui priskiriama mentoriaujanti organizacija ir mentorius. Dalyvis trumpo susitikimo metu, numatomu spalio 5 d. 11 val. supažindinamas su organizatoriais, programos darbotvarke ir kita praktine informacija.

3. Programos metu dalyvis dalyvauja mokymuose, susitikimuose, vizituose ir praktinėse šešėliavimo veiklose, stebi organizacijų veiklą ir mokosi iš praktinės patirties.

4. Grįžęs dalyvis įgytas žinias pritaiko savo organizacijos veikloje ir po kelių mėnesių trumpo nuotolinio susitikimo metu pristato, kokias žinias pritaikė programoje.

Dalyvavimas mentorystės programoje nemokamas, o kelionės į Vilnių, apgyvendinimo ir maitinimo išlaidos apmokamos.

Kilus klausimų galite kreiptis: regionai@ngo.lt

„NVO šešėliavimas“ yra projekto „Nevyriausybinių organizacijų vaidmens stiprinimas ir jų skaidrumo didinimas“ dalis. Projektas finansuojamas 2024–2029 m. Šveicarijos Konfederacijos ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo programos „Pilietinis įsitraukimas“ ir bendrojo finansavimo lėšomis.

Projektą įgyvendina Nacionalinė NVO koalicija, Lietuvos socialinio verslo asociacija, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma, Nacionalinis švietimo NVO tinklas, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras.

* Organizatoriai pasilieka teisę, susirinkus didesniam nei yra galimybė priimti dalyvių skaičiui arba neradus atitinkamų sričių priimančiųjų organizacijų, kai kurių užsiregistravusių dalyvių nepriimti. Tokiu atveju su norinčiais bus susisiekta atskirai.

Dėkojame Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovui Vaidotui Kalinauskui už išsamų pristatymą ir atsakymus į praktinius klausimus dėl nuo naujųjų metų įsigaliojančių Socialinio draudimo įstatymo pakeitimų.

Seminaro metu aptarėme:

• Įmokų padalijimą: kaip veiks prievolė darbdaviams proporcingai padengti skirtumą iki MMA, kai darbuotojas dirba keliose darbovietėse.
• Administravimą ir duomenų apsaugą: techninį informavimo mechanizmą ir duomenų prieinamumo ribas.
• Veiklų derinimą: įmokų ypatumus dirbant pagal darbo sutartį ir vykdant individualią veiklą.
• Taikomas išimtis: lengvatas jaunimui iki 25 m., pensinio amžiaus asmenims bei kitoms grupėms.

Seminarą organizavo Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas ir Nacionalinė nevyriausybinių organizacijų koalicija. 

Profilaktika vis dar nusileidžia gydymui

„Kauno rajone profilaktinę sveikatos priežiūrą vertiname plačiau nei vien dalyvavimą penkiose valstybinėse prevencinėse programose. Mums svarbu, kad gyventojai reguliariai rūpintųsi savo sveikata, profilaktiškai lankytųsi pas gydytojus, atliktų tyrimus, skiepytųsi ir naudotųsi kitomis sveikatos stiprinimo galimybėmis“, – sako Valerijus Makūnas, Kauno rajono savivaldybės meras.

Kauno rajono duomenys rodo, kad situacija pamažu gerėja. 2023–2025 metais profilaktinių apsilankymų dalis išaugo beveik 3 procentiniais punktais. Tačiau bendras santykis vis dar nėra toks, kokio norėtųsi: 86,45 proc. visų apsilankymų pas gydytojus sudaro vizitai dėl ligos, o profilaktiniai apsilankymai – tik apie 13,5 proc.

Pasak Kauno rajono savivaldybės mero, būtent čia matoma viena didžiausių spragų: gyventojai vis dar gerokai dažniau į gydytojus kreipiasi jau susidūrę su sveikatos problema, o ne siekdami jos išvengti ar kuo anksčiau pastebėti. Tam įtakos turi ne tik paslaugų prieinamumas, bet ir informacijos, motyvacijos bei įpročio profilaktiškai rūpintis savo sveikata trūkumas.

Tačiau bendri skaičiai slepia labai skirtingas gyventojų situacijas. Kauno rajonas yra žiedinė savivaldybė, turinti ir tankiai apgyvendintų, sparčiai augančių teritorijų šalia Kauno miesto, ir gerokai atokesnių gyvenviečių. „Todėl, nors sveikatos priežiūros įstaigų tinklas rajone yra platus, ne visiems gyventojams vienodai paprasta pasiekti reikalingas paslaugas. Siekiant priartinti paslaugas prie gyventojų namų, šiais metais rajone pradeda veikti mobili ambulatorija, kuri vyks į atokesnes gyvenvietes. Taip pat aktyviai dirba slaugos paslaugas namuose teikiantys specialistai“, – komentuoja V. Makūnas.

Statistika parodo „kiek“, o gyventojų patirtys atsako „kodėl“

Ne visas priežastis, dėl kurių žmonės nepasinaudoja paslaugomis, galima pamatyti statistikoje ar institucijų turimuose duomenyse. Nacionalinės NVO koalicijos Strateginių programų ir advokacijos vadovė Gaja Šavelė pabrėžia, kad institucijų turima statistika ir ekspertinės žinios atsako į klausimus „kiek“ ir „ką“, tačiau ne visada atskleidžia, kodėl paslaugos nepasiekia konkrečių žmonių.

„Kodėl žmogus nenuėjo į konsultaciją, nesikreipė dėl pašalpos ar kodėl paslauga formaliai egzistuoja, bet realiai yra nepasiekiama – tai geriausiai mato tie, kurie su žmonėmis dirba kasdien. Tvarkingi dokumentai ir gražios ataskaitų lentelės dar nereiškia realaus pokyčio. Gyventojų ir NVO patirtis į sprendimų priėmimą atneša tikrovės patikrą – ji parodo, kur planas prasilenkia su kasdienybe, ir leidžia tai pakoreguoti dar prieš įgyvendinimą“, – teigia G. Šavelė.

Apie tokių kasdienių patirčių svarbą kalba ir Kauno rajono savivaldybės meras, pabrėždamas, kad atstumas ir susisiekimas – tik dalis problemos: „Ne mažiau svarbūs yra informacijos, motyvacijos ir pasitikėjimo klausimai. Dalis žmonių nežino, kokios nemokamos profilaktinės ar sveikatinimo paslaugos jiems priklauso, kiti vizitą atideda dėl didelio užimtumo ar sunkumų suderinti jį su darbu ir kasdieniais įsipareigojimais. Kitiems trukdo psichologiniai barjerai: baimė išgirsti nepalankią diagnozę, ankstesnė neigiama patirtis ar nepasitikėjimas sveikatos priežiūros sistema.“

Kitas svarbus klausimas – kieno patirtys ir nuomonės apskritai pasiekia sprendimų priėmėjus. Pasak G. Šavelės, aktyviausiai savo nuomonę reiškiantys gyventojai nebūtinai atspindi tuos, kurie kasdien susiduria su didžiausiomis kliūtimis: „Rečiau girdimų žmonių įtraukimas reikalauja papildomų pastangų – vykti pas juos, sudaryti saugią aplinką, klausti kitaip ir kitu laiku, tačiau tik taip priimti sprendimai atspindi visą visuomenės paveikslą, o ne tik garsiausią jo kampą. Kuriant tokį įtraukų dialogą, svarbiu įrankiu tampa piliečių asamblėjos metodas.“

Gyventojas ne tik paslaugos gavėjas, bet ir sprendimo kūrėjas

Būtent tam, kad skirtingos gyventojų patirtys būtų ne tik išgirstos, bet ir virstų konkrečiais pasiūlymais, Kauno rajone pasirenkamas piliečių asamblėjos metodas. Lietuvos socialinio verslo asociacijos vadovės Eglės Jokužytės teigimu, jo vertė atsiskleidžia tuomet, kai gyventojų patirtis tampa viena iš sprendimo kūrimo dalių: „Socialiniame versle nuolat matome, kad pokyčių kūrimas prasideda nuo supratimo, ko žmogui iš tikrųjų reikia, nuo problemos pajautimo toje vietoje. Institucijos gali matyti vieną problemos pusę, paslaugų teikėjai kitą, o pats žmogus kasdienybėje susidurti su visai kitomis, labai praktinėmis kliūtimis. Todėl svarbu ne tik paklausti žmonių nuomonės, bet ir sudaryti sąlygas jiems patiems dalyvauti kuriant sprendimus.“

E. Jokužytė akcentuoja, kad piliečių asamblėjoje gyventojų vaidmuo neapsiriboja savo patirties išsakymu. Dalyviai susipažįsta su skirtingais problemos aspektais, išklauso ekspertų ir kitų suinteresuotų grupių argumentus, diskutuoja tarpusavyje ir kartu ieško sprendimų. Taip individualios patirtys tampa bendro svarstymo dalimi, o skirtingi požiūriai padeda išgryninti tai, kas svarbu ne vienam žmogui, bet platesnei bendruomenei.

„Vis tik svarbiausias tokio proceso rezultatas turėtų būti ne pati diskusija, o tai, kas po jos lieka savivaldybei. Rugsėjį prasidedanti Kauno rajono piliečių asamblėja turės labai konkretų uždavinį: išgryninti gyventojų apsvarstytas ir prioritetizuotas rekomendacijas, kaip profilaktinės sveikatos priežiūros paslaugas padaryti prieinamesnes skirtingoms gyventojų grupėms. Prieš jas formuluodami dalyviai susipažins su informacija, išklausys ekspertus, diskutuos tarpusavyje ir vertins problemą iš skirtingų perspektyvų. Taigi savivaldybė gaus ne pavienes nuomones ar pageidavimų sąrašą, o bendro svarstymo metu suformuotus siūlymus. Kartu tai kuria sprendimų priėmimo kultūrą, kurioje gyventojas yra ne tik paslaugos gavėjas, bet ir sprendimo kūrėjas“, – pabrėžia E. Jokužytė.

Kauno rajono savivaldybės meras tikina, kad piliečių asamblėjos rekomendacijos nebus dokumentas, kuris pasibaigus procesui nuguls į stalčių: „Gyventojų parengti ir balsavimu patvirtinti pasiūlymai bus oficialiai pristatyti savivaldybės vadovams ir tarybai, įvertintos jų įgyvendinimo galimybės bei tam reikalingi sprendimai. Mums svarbu, kad asamblėjos rezultatai turėtų praktinę vertę. Todėl į gyventojų išskirtus prioritetus bus atsižvelgiama planuojant konkrečias priemones, vertinant jų finansavimo poreikį ir skirstant savivaldybės turimus išteklius. Žinoma, kiekvieną rekomendaciją reikės įvertinti pagal savivaldybės kompetenciją, finansines galimybes ir kitus objektyvius kriterijus, tačiau siekis yra aiškus – gyventojų pasiūlymus, kuriuos galime įgyvendinti savivaldybės lygmeniu, paversti konkrečiais sprendimais.“

Projektą įgyvendina Nacionalinė NVO koalicija, Kauno rajono savivaldybės administracija,  Lietuvos socialinio verslo asociacija, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Vystomojo bendradarbiavimo platforma, Švietimo NVO tinklas, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras.

Projektas finansuojamas 2024–2029 m. Šveicarijos Konfederacijos ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo programos „Pilietinis įsitraukimas“ ir bendrojo finansavimo lėšomis.

Europos ekonomikos ir socialinių reikalų komitetas (EESRK) yra ES patariamasis organas, kurį sudaro darbuotojų ir darbdavių organizacijų bei kitų interesų grupių atstovai. Jis veikia kaip tarpininkas tarp sprendimus priimančių ES institucijų ir pilietinės visuomenės. 

Susitikimo metu aptarsime: 

• EESRK veiksmus ir pasirengimą artėjančiam Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungos Tarybai.
• Pilietinės visuomenės vaidmenį ir aktualijas Europos ir nacionaliniame lygmenyse.
• NVO lūkesčius, galimybes bei iššūkius ateinančiam pirmininkavimo laikotarpiui.

Renginyje taip pat Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovas pristatys Lietuvos pirmininkavimo Europos sąjungos tarybai prioritetus.

Susitikimas vyks anglų kalba. 

Kviečiame registruotis: REGISTRACIJOS ANKETA
Registracija aktyvi iki rugsėjo 12 dienos. 

FACEBOOK RENGINYS

„NVO vadovų pusryčiai“ yra projekto „Nevyriausybinių organizacijų vaidmens stiprinimas ir jų skaidrumo didinimas” dalis. Projektas finansuojamas 2024-2029 m. Šveicarijos konfederacijos ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo programos „Pilietinis įsitraukimas” ir bendrojo finansavimo lėšomis. 

Projektą įgyvendina Nacionalinė NVO koalicija, Lietuvos socialinio verslo asociacija, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Nacionalinė nevyriausybinių vystomojo bendradarbiavimo organizacijų platforma, Nacionalinis švietimo NVO tinklas, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras.

Tai retai pasitaikanti galimybė iš arti pamatyti, kaip atrodo demokratija veikime – kai paprasti žmonės, gavę reikiamą informaciją, patys formuluoja sprendimus, turinčius reikšmės visam rajonui.

Bet be savanorių šis procesas neįvyktų.

Kiekvieną asamblėjos dieną už scenos dirba žmonės, kurių darbo dalyviai net nepastebi – kol jis atliktas gerai. Kėdės sustatytos, kol dalyviai jų nemato. Registracija veikia sklandžiai, net kai visi atvyksta vienu metu. Kažkas pasitinka sutrikusį žmogų prie durų ir nuveda tiesiai į jo vietą. Fasilitatorius gali visą dėmesį skirti diskusijai, nes žino, kad laikas ir priemonės – kažkieno kito rūpestis. Svarbiausi momentai užfiksuojami, kad niekas nepasimestų.

Savanoriai nėra šalutinė šio proceso dalis. Jie yra ta jėga, kuri leidžia visam kitam vykti.

Ką galėtum daryti?

• Padėti paruošti erdvę vakare prieš renginį
• Pasitikti dalyvius automobilių aikštelėje
• Registruoti atvykstančius dalyvius
• Padėti žmonėms susiorientuoti pastate
• Padėti fasilitatoriams grupių darbo metu
• Dokumentuoti renginio eigą
• Sutvarkyti erdvę, kai diena baigiasi

Nesvarbu, ar geriausiai jautiesi bendraudamas (-a) su žmonėmis, ar labiau linkęs (-usi) į tvarkingą, kruopštų darbą – šiame procese atsiras vieta ir tau.

Kodėl verta?

Pamatysi, kaip vietos bendruomenė sprendžia jai svarbius klausimus – iš pirmos eilės. Susipažinsi su žmonėmis, kuriems rūpi tie patys dalykai, kaip ir tau. Prisidėsi prie kažko, kas paliks pėdsaką Kauno rajone ilgai po to, kai asamblėja baigsis.

Registruokis

Registracijos forma
Registracija aktyvi iki 2026 m. rugpjūčio 27 d.

Kyla klausimų? Rašyk:
Gabrielė Janilionytė, VšĮ Mikroempatija
gabriele@micro-empathy.com
+37060063562 

Projektą įgyvendina Kauno rajono savivaldybės administracija, Nacionalinė NVO koalicija,  Lietuvos socialinio verslo asociacija, Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas, Vystomojo bendradarbiavimo platforma, Švietimo NVO tinklas, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centras.

Projektas finansuojamas 2024–2029 m. Šveicarijos Konfederacijos ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo programos „Pilietinis įsitraukimas“ ir bendrojo finansavimo lėšomis.