Įtakdariai, lobistai, viešosios ir grupinės naudos nevyriausybinės organizacijos (NVO) – teisės aktuose aptinkamos sąvokos, kurios dažną priverčia pasukti galvą. Trumpai ir konkrečiai paaiškinsime, ką jos reiškia, kuo skiriasi ir, svarbiausia, ką turėtų žinoti kiekvienos NVO vadovas.
Grupinės ir viešosios naudos NVO
Pradėkime nuo pradžių. Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme NVO skirstomos pagal tai, kam teikia naudą: grupinės naudos NVO ir viešosios naudos NVO.
Grupinės naudos nevyriausybinė organizacija – tokia, kurios veikla teikia naudą tik jos nariams. Pavyzdžiui, žvejų sąjunga rūpinasi tik žvejais, studentų atstovybė – studentais, ir panašiai.
Viešosios naudos nevyriausybinė organizacija – nevyriausybinė organizacija, kurios veikla teikia naudą ne tik savo nariams. Tai tokia organizacija, kurios veikla turi akivaizdžią ir tiesioginę naudą visuomenei, ypač pažeidžiamoms grupėms, taip pat prisideda prie socialinės gerovės, švietimo, aplinkosaugos ar kitų viešųjų tikslų. Tai, pavyzdžiui, yra humanitarinę ir socialinę pagalbą teikiančios organizacijos (Raudonasis Kryžius, Caritas, Maltiečiai ir kiti), daugelis pilietinių iniciatyvų (Baltosios pirštinės, Žinau, ką renku ir kiti), aplinkosauginės organizacijos (Žiedinė ekonomika, Aplinkosaugos koalicija ir kiti), žmogaus ir piliečių teises ginančios organizacijos (Žmogaus teisių centras, Vartotojų aljansas ir kiti).
Svarbu pabrėžti tai, kad šis skirstymas priklauso ne nuo organizacijos pavadinimo, o jos vykdomos veiklos. Dvi iš pirmo žvilgsnio vienodos pagal teikiamą naudą gali būti skirtingos. Štai keletas pavyzdžių:
- Žvejų sąjunga, kuri rūpinasi tik geresnėmis leidimų sąlygomis ir infrastruktūra žvejams, bus laikoma grupinės naudos NVO. Visgi, žvejų sąjunga, kuri vykdo aplinkosauginius projektus, susijusius su upių atkūrimu, organizuoja atviras edukacines veiklas visuomenei apie aplinkosaugą, jau galėtų būti laikoma viešosios naudos NVO.
- Studentų sąjunga, jei jos veikla apima tik universiteto studentų interesų atstovavimą ir veiklų studentams organizavimą, bus grupinės naudos NVO. Kita studentų sąjunga, kuri be anksčiau paminėtų veiklų aktyviai teikia pasiūlymus valdžios institucijoms, siekdama teigiamų aukštojo mokslo sistemos pokyčių visiems, galėtų būti laikoma viešosios naudos NVO.
Taigi tai, ar organizacija yra grupinės, ar viešosios naudos priklauso nuo jos išsikeltų tikslų ir vykdomos veiklos.
Kam viso to reikia?
Pirmiausia, Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme numatyta, kad skirstant NVO finansavimo lėšas viešosios naudos NVO gali būti teikiamas prioritetas. Kol kas tai nėra įgyvendinama, bet gali būti taikoma ateityje.
Antra, viešosios naudos organizacijos statusas yra reikalingas norint užsiregistruoti kaip asmeniu, darančiu įtaką teisėkūrai (įtakdariu). Apie tai daugiau – antroje dalyje.
Ką turėtų daryti organizacijos vadovas?
Pirmiausia, reikėtų nuspręsti, ar organizacija nori siekti viešosios naudos organizacijos statuso. Nusprendusi tai padaryti, ji turi užpildyti prašymą Socialinių paslaugų priežiūros departamentui. Prašymą kartu su praėjusių dviejų metų veiklos ir finansine ataskaitomis įvertina NVO taryba prie LR Vyriausybės, o sprendimą priima Socialinių paslaugų priežiūros departamentas.
Kitu atveju, nieko daryti nereikia, nes organizacijos, kurios neturi viešosios naudos organizacijos statuso, yra laikomos grupinės naudos organizacijomis.
Daugiau informacijos čia.
Lobistai ir įtakdariai
Antrasis organizacijų skirstymas yra susijęs su tuo, ar organizacija siekia daryti įtaką viešiems sprendimams (savivaldos ir nacionalinio lygmens teisės aktams, politikos formavimui, strateginiams planams ir panašiai). NVO, kurios siekia daryti įtaką gali būti laikomos lobistėmis arba įtakdarėmis.
- Lobistas – tas, kuris siekia daryti įtaką politiniams sprendimams, atstovaudamas tam tikros organizacijos, įmonės ar interesų grupės nuomonę. Kitaip tariant, jei grupinės naudos NVO atstovas siekia daryti įtaką viešiems sprendimams, jis yra lobistas.
- Įtakdarys yra tas, kuris siekia daryti įtaką politiniams sprendimams, siekdamas viešosios naudos. Kitaip tariant, viešosios naudos NVO atstovas, kuris siekia daryti įtaką viešiems sprendimams, yra įtakdarys. Įtakdariais gali būti tik viešosios naudos organizacijos.
Kam viso to reikia?
Įtakos darymas politiniams sprendimams turėtų būti viešas, siekiant skaidrumo, korupcijos prevencijos ir lygių galimybių visiems prisidėti prie politikos formavimo.
Jeigu lobizmo veikla yra nedeklaruota, ji laikoma neteisėta. Būtent todėl kiekvienai organizacijai svarbu įsivertinti ir, jei reikia, užsiregistruoti lobistu arba įtakdariu.
Ką daryti organizacijos vadovui?
Reikėtų įsivertinti, ar organizacijos atstovai siekia arba daro įtaką viešiems sprendimams. VTEK pabrėžia, kad: „jei asmuo, neįvardindamas konkrečių pasiūlymų keisti teisės aktą, išdėsto problemas bendrais bruožais, siūlo pasikalbėti ar padiskutuoti bendromis temomis, pristato mokslinius tyrimus – tai ne lobistinė veikla. Jei asmuo pateikia konkrečius pasiūlymus (žodžiu, raštu ar el. priemonėmis) dėl konkretaus teisės akto – tik tokia veikla yra lobistinė“.
Organizacija, siekdama tapti įtakdare teisėkūrai, turi pateikti prašymą per sistemą SKAIDRIS. Daugiau informacijos: čia.
Atkreipiame dėmesį, kad šis tekstas yra šviečiamojo, o ne teisinio pobūdžio. Kiekvienos nevyriausybinės organizacijos situacija gali būti skirtinga, todėl jei kyla klausimų, kviečiame giliau susipažinti su teisės aktais ir, esant poreikiui, kreiptis konsultacijos į teisininkus.
