LR Seimas spręs dėl Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo, kuriuo siekiama leisti biudžetinėms įstaigoms gauti 1,2 proc. GPM paramą, projekto. Nacionalinė NVO koalicija ragina nepalaikyti įstatymo projekto ir matydama viešojoje erdvėje pasirodančią skirtingą informaciją ir interpretacijas, dalijasi faktais – ne įsisenėjusiais mitais – apie 1,2 % GPM paramos skyrimą.

Mitas nr. 1 Daug žmonių ir taip neskiria paramos, tegul nevyriausybinės organizacijos susirenka paramą iš tų gyventojų

Lėšų ir paramos rinkimas nevyriausybinėms organizacijoms – didžiulis iššūkis, ypač mažesnėms, veikiančioms regionuose. Gerai matomas ir ryškias reklamines kampanijas sau leisti gali tik didžiausios nevyriausybinės organizacijos ir jų tinklai, todėl paramos gavėjų skaičiaus plėtimas labiausiai neigiamai palies mažas, savivaldybių ar seniūnijų lygiu veikiančias nevyriausybines organizacijas ir bendruomenes. Kitų šalių, kuriose veikia panašus mechanizmas, patirtis rodo, kad paramą paprastai skiria apie 40-50 proc. mokesčių mokėtojų. Ilgainiui šis skaičius stabilizuojasi ir toliau neauga.

Mitas nr. 2 Dabar mokyklos nebegali gauti jokios paramos

Tai netiesa. Valstybės ir savivaldybių mokyklos ir toliau gali gauti tiek finansinę, tiek materialinę paramą – švietimo įstaigos pagal įstatymą yra „paramos gavėjai“. Be to, kiekvienos mokyklos bendruomenė gali steigti nevyriausybinę organizaciją (dalis tą jau padarė) ir per ją rinkti 1,2 % GPM paramą; tam buvo skirtas trejų metų pereinamasis laikotarpis.

Kai kurių mokyklų bendruomenių įsteigti fondai už 2024 m. netgi surinko daugiau 1,2 % GPM paramos nei pačios mokyklos 2023 m. Pavyzdžiui, Alytaus šv. Benedikto gimnazija 2023 m. gavo 4 728,18 Eur paramos, o 2024 m. VšĮ Alytaus šv. Benedikto gimnazijos paramos fondas – jau 8 796,10 Eur. Vilniaus Barboros Radvilaitės gimnazijos fondas 2024 m. surinko 7 692,42 Eur, kai 2023 m. gimnazija gavo 4 720,80 Eur. Kauno „Saulės“ gimnazijos fondas už 2024 m. gavo 18 656,28 Eur, kai pati gimnazija 2023 m. surinko 15 706,76 Eur.

Šie skaičiai rodo, kad mokyklos ne tik nepraranda galimybės gauti paramą, bet netgi išlošia iš dabar įsigaliojusio pakeitimo, nes bendruomenė gali pati spręsti, kaip panaudoti gautas lėšas, o jos nebeperduodamos per centralizuotą paskirstymo sistemą.

Svarbu suprasti, kad problema nėra paramos gavimo galimybė, o tai, kaip tą paramą panaudojame. Todėl klausimą, kaip suteikti mokykloms lanksčiai naudojamų lėšų, siūlome spręsti konkrečiais būdais, pavyzdžiui numatant, kad kiekviena mokykla galėtų laisvai disponuoti bent dalimi savo biudžeto. Tokiu būdu pasiektume tikrą finansinį savarankiškumą, o ne iliuziją apie jį.

Mitas nr. 3 Religinės bendruomenės negali gauti paramos

Netiesa. Religinės bendruomenės gali gauti paramą, jei jų veikla neapsiriboja vien tik religiniais tikslais. Daugelis jų teikia socialinę pagalbą, paslaugas bendruomenei ar renka būtinąją paramą, taip atlikdamos funkcijas, būdingas nevyriausybinėms organizacijoms.

Pagal Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymą jos gali būti finansuojamos, jei vykdo viešąjį interesą atitinkančią veiklą – kaip ir bet kuri kita nevyriausybinė organizacija. Taigi, parama nėra draudžiama vien dėl religinio statuso – svarbu, kokia yra reali veikla.

Mitas nr. 4 NVO 1,2 % GPM gaunama parama nėra tokia reikšminga, nes jos turi projektines lėšas

Nevyriausybinėms organizacijoms, nepriklausomai nuo jų dydžio ir veiklos srities, 1,2 % GPM parama yra itin svarbi. Būtent iš šios paramos NVO pirmosios priėmė nuo karo bėgančius ukrainiečius, pirko apsaugines kaukes COVID-19 pandemijos pradžioje, teikė pagalbą nukentėjusiems nuo gaisrų ir kitų nelaimių. Mums aktyviai ruošiantis visuotinei gynybai, gyvybiškai svarbu užtikrinti pakankamą ir stabilų šių organizacijų finansavimą. Tuo tarpu „projektines“ lėšas galima panaudoti tik „tam ir ne kitam“ – t.y. tik konkretiems projekto tikslams. Projektinis finansavimas yra nepastovus.

Net ir išgyvendamos iš projektinio finansavimo, nevyriausybinės organizacijos dažnai finansavimą gauna tik kovą–balandį, kas sąlygoja, kad metų pradžioje dauguma NVO verčiasi tik iš GPM paramos. Paprastai organizacijų surinktos GPM lėšos sudaro 30–100 proc. jų metinio biudžeto. Skyrimo pokyčiai gali lemti mažų NVO, ypač veikiančių regionuose, žymų veiklos sumažėjimą arba net visišką sustabdymą.

Atkreipiame dėmesį, jog būtina įvertinti, kiek šie pokyčiai kainuos papildomų valstybės lėšų sistemos keitimui, papildomai įtraukiant biudžetines įstaigas į gavėjų sąrašą.

Kviečiame Seimo narius nesivadovauti mitais ir balsuoti PRIEŠ Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio 1-1 dalies pakeitimo įstatymo projekto pakeitimą.