Pastarųjų metų įvykiai – ypač pandemija bei rusijos karas prieš Ukrainą – parodė, jog nevyriausybinės organizacijos (toliau – NVO) krizinėse situacijose valstybei yra būtinas ramstis. Būtent nevyriausybinės organizacijos sugebėjo greitai reaguoti, mobilizuoti tūkstančius piliečių, savanorių bei įsitraukti į krizinių situacijų valdymą ir pagalbą valstybės institucijoms.

Kaip atskleidė 2023 m. Pilietinės galios indeksas, Lietuvos pilietinė galia stiprėja, o piliečių dalyvavimas nevyriausybinių organizacijų veikloje yra aiškiai susijęs su pasiryžimu nelikti nuošalyje karinės agresijos atveju. Atsižvelgiant į didėjančias geopolitines įtampas, priešiškų valstybių, populizmo bei autokratų keliamą pavojų Europos vienybei ir solidarumui, taip pat į didėjantį Lietuvos visuomenės nepasitenkinimą ir poliarizaciją, silpninantį šalies demokratinį režimą, Lietuvos pilietinės visuomenės ir jos atsparumo stiprinimas tampa Lietuvos gyvybiniu interesu ir prioritetu.

Lietuvoje, remiantis 2024 m. rugsėjo mėn. VĮ „Registrų centras“ duomenimis, veikia per 20 000 nevyriausybinių organizacijų (asociacijų, viešųjų įstaigų ir labdaros ir paramos fondų), į kurių veiklą kasmet įsitraukia šimtai tūkstančių žmonių. Skaičiuojama, kad apie 120 000 aktyvių Lietuvos piliečių savanorystei kasmet paskiria maždaug 5 milijonus valandų.

Atsižvelgiant į šiandieninę situaciją bei analizuojant galimus iššūkius, Nacionalinė NVO koalicija kartu su savo nariais – skėtinėmis ir nacionalinėms NVO, Lietuvos naujosios Vyriausybės programai teikia šiuos pasiūlymus Lietuvos pilietinės visuomenės įgalinimui ir atsparumui stiprinti:

I. Stipri šalies pilietinė visuomenė – atspari valstybė. Kviečiame imtis būtinų tvarių ir nuoseklių priemonių didinti pilietinės visuomenės įtraukumą ir galias, plėtojant nevyriausybinio sektoriaus pajėgumus ir gebėjimus bei lyderystę:

1. Nuosekliai stiprinti Lietuvos nevyriausybinį sektorių, numatant atitinkamus teisinius ir finansinius mechanizmus: įsteigiant NVO fondą kaip nepriklausomą juridinį asmenį, kurios steigėjas ir vienas iš dalininkų –  LR  Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Fondui siūloma numatyti kasmet indeksuojamas lėšas, taip užtikrinant nuoseklų finansavimą ir stabilumą bei sudaryti galimybę jam perduoti iš VĮ „Registrų centras“ išregistruotų NVO bešeimininkiu turtu tapusias lėšas;
2. Sureguliuoti LR Viešųjų pirkimų įstatymo taikymą, nustatant aiškias sąlygas visoms institucijoms bei įstaigoms nacionaliniu ir savivaldos lygmeniu, kada pirkimus vykdanti NVO yra perkančioji organizacija, o kada yra neperkančioji organizacija;
3. 2021–2030 metų nacionalinio pažangos plano poveikio rodiklių sąraše įgyvendinti Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“  planą, siekiant įgyvendinti nustatytus poveikio rodiklius:
   • Aiškiai nustatyti Valstybės pažangos strategijos „Lietuvos ateities vizija „Lietuva 2050“ įgyvendinimo žingsnius, įtraukiant nevyriausybinių organizacijų atstovus, bendrakūrėjus į strategijos tolesnio planavimo ir įgyvendinimo procesus, rezultatų stebėseną nacionaliniu ir savivaldos lygmeniu;
   • Remiantis 2021–2030 metų Nacionalinio pažangos planu (NPP), siekiant didinti visuomenės įsitraukimą, paslaugų įvairovę ir inovacijas, iki 2030 metų padidinti savivaldybių viešųjų paslaugų, kurias teikia nevyriausybinės organizacijos, dalį iki 30 procentų;
   • Inicijuojant NPP pakeitimus, surengti konsultacijas ar kitokiu būdu įtraukti nevyriausybines organizacijas ir kitus socialinius partnerius.
4. Kurti draugišką aplinką Lietuvos NVO sektoriui, kuri įgalintų atskleisti neišnaudotą potencialą tarptautinėje erdvėje, įskaitant ir dabar veikiančių finansinių instrumentų stiprinimą, ir naujų kūrimą sprendžiant kofinansavimo ir apyvartinių lėšų iššūkius, kurie kyla Lietuvos NVO, siekiančioms įgyvendinti didelės apimties ir poveikio tarptautines iniciatyvas, būtent:
5. 2025 metų ir vėlesnių metų valstybės biudžete numatyti tam skirtą sumą apyvartinių lėšų skolinimosi mechanizmo įgyvendinimui;
6. Suteikti ILTE galimybę skolinti (su palūkanomis) įvairias sumas, reikalingas apyvartinėms lėšoms ne tik verslui, bet ir NVO, arba numatyti galimybę per Centrinę projektų valdymo agentūrą (CPVA) teikti grąžintinas subsidijas. 
7. Inicijuoti Pelno mokesčio įstatymo pakeitimus, numatant, kad pelno nesiekiančių vienetų pelnas būtų apmokestinamas 0 proc. tarifu, t.y. pelno mokesčio netaikyti pelno nesiekiantiems subjektams;
8. Tobulinti valstybės informacinių sistemų (Registrų centro ir Valstybinės mokesčių inspekcijos) veiklą, užtikrinant jų sklandžią tarpusavio sąveiką ir automatinį apsikeitimą turimais duomenimis vieno langelio principu. Tokiu būdu sumažinti biurokratinę naštą ir pakartotinį informacijos teikimą, jau pateiktą valstybėms institucijoms kitose sistemose. Numatyti automatizuotą ataskaitų pildymą Registrų centrų sistemoje. 

II. Valstybės gynyba ir krizių valdymas – ne tik valstybės institucijų, ginkluotųjų pajėgų,  saugumo tarnybų, sukarintų organizacijų, bet visų mūsų atsakomybė ir gyvybinis interesas. Siūlome paspartinti gyventojų rengimą krizinėms situacijoms ir neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui, pasitelkiant NVO:

• Užtikrinti tęstinį ir nuoseklų NVO atstovų įtraukimą į rengimąsi ekstremaliosioms situacijoms ir pilietiniam pasipriešinimui, siekiant efektyvaus valstybės institucijų ir NVO bendradarbiavimo šioje srityje, kur ypač svarbi nacionalinio ir savivaldos lygmens sklandi partnerystė;
• Atsižvelgiant į tai, jog pagal 2023 m. Pilietinės galios indeksą net 62 proc. gyventojų dar nėra aptarę plano, ką darytų ekstremalios situacijos atveju, o vandens ir maisto atsargų 72-iems valandoms pilnai turi pasiruošę vos 24 proc. gyventojų, siūloma tęsti visų priemonių – mokymų, komunikacijos, viešų kampanijų – ruošiant visuomenę pilietiniam pasipriešinimui ir krizinėms situacijoms, įgyvendinimą, įtraukiant NVO ir numatant tam atitinkamą finansavimą;
• Organizuojant pratybas nacionaliniu ir savivaldybių mastu, plačiau įtraukti ir NVO atstovus, siekiant užtikrinti, kad visuomenė būtų tinkamai informuota ir pasirengusi veikti ekstremaliose ir krizinėse situacijose;
• Užtikrinti ekstremalių situacijų ir mobilizaciją koordinuojančių ministerijų, institucijų ir darbo grupių efektyvią tarpusavio sąveiką, bendradarbiavimą ir sklandų apsikeitimą informaciją, prie LR Vyriausybės įsteigiant šią sritį prižiūrintį mechanizmą (tarybą ar darbo grupę), sudarytą iš valstybės institucijų ir NVO atstovų. 

III. Pilietinė visuomenė – demokratinės valstybės pagrindas, tad skaidriems demokratijos procesams ir efektyviam valstybės valdymui užtikrinti yra svarbu nuosekliai įtraukti pilietinę visuomenę ir atsižvelgti į jos pateikiamus siūlymus. Siekiant telkti visuomenę, stiprinti pilietinės visuomenės atsparumą ir Lietuvos visuomenės pilietinę galią geopolitinių iššūkių kontekste, siūloma:

1. Plėtoti ir stiprinti NVO atstovų dalyvavimą valstybės ir savivaldos institucijų viešosios politikos formavimo ir sprendimų priėmimo procesuose, užtikrinant šio bendradarbiavimo tvarumą ir grįžtamąjį ryšį. Numatyti NVO atstovo įtraukimą į Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos tarybą bei Vyriausiąją rinkimų komisiją;
2. LR Seime inicijuoti Pilietinės visuomenės komisiją, atsakingą už pilietinės visuomenės įtraukimą į sprendimų priėmimo procesus ir valstybės institucijų dialogo su piliečiais stiprinimą;
3. Inicijuoti priemones demokratijos stiprinimui (ypač regionuose ir tarp socialiai pažeidžiamiausių visuomenės grupių) Lietuvoje, įtraukiant ekspertus ir nevyriausybines organizacijas;
4. Ruošiantis Lietuvos pirmininkavimui Europos Sąjungai 2027 m. bei 2028–2034 m. Sanglaudos politikos laikotarpiui, įtraukti pilietinę visuomenę į politinių prioritetų formavimą ir komunikacinę sklaidą;
5. Užtikrinti ir tęsti Labdaros ir paramos įstatymo nuostatos, jog 1,2 proc. gavėjais gali būti tik nevyriausybinės organizacijos, profesinės sąjungos arba profesinių sąjungų susivienijimai, įgyvendinimą;
6. Ruošiantis ir planuojant Ukrainos atstatymo darbus bei prisidedant prie paramos Ukrainai kelyje į Europos Sąjungą, pasitelkti Lietuvos nevyriausybines organizacijas.

Nevyriausybinės organizacijos padeda užtikrinti pilietinės visuomenės aktyvumą ir įsitraukimą į sprendimų priėmimo procesus. Tai stiprina demokratiją, nes suteikia žmonėms galimybę dalyvauti ir išsakyti savo nuomonę ir tuo pačiu prisiimti atsakomybę, taip pat didina valdžios institucijų atskaitomybę ir skaidrumą.

Nevyriausybinės organizacijos kuria ir išlaiko darbo vietas. NVO organizuoja įvairias švietimo, sveikatos, kultūros ir aplinkosaugos iniciatyvas, kurios padeda gerinti gyvenimo kokybę visuomenėje. NVO atstovai dirba su socialiai pažeidžiamomis grupėmis, skatina užtikrinti lyčių lygybę, nediskriminavimo politiką ir žmogaus teises, taip padėdami kurti teisingesnę ir darnesnę visuomenę. NVO prisideda prie socialinių ir ekonominių iššūkių sprendimo, teikdami viešąsias paslaugas ir paramą, kurių kartais negali užtikrinti valstybinės institucijos. Regionuose veikiančios NVO geriausiai žino vietos bendruomenių poreikius ir gali teikti tikslinę paramą bei paslaugas, kurios prisideda prie regioninės ekonomikos ir socialinės infrastruktūros vystymosi. Todėl labai svarbu užtikrinti NVO veiklų nepertraukiamumą,  tęstinumą bei plėtrą tiek nacionaliniu, tiek ir regioniniu lygmeniu.

NVO į(si)traukimas yra esminis veiksnys, stiprinantis Lietuvos demokratijos sąrangą, socialinę sanglaudą ir regionų plėtrą. Kartu dirbdami, galime sukurti stipresnę, teisingesnę ir darnesnę visuomenę – vieningos ir atsparios valstybės pagrindą.

NVO koalicijos nariai taip pat savarankiškai teikia pasiūlymus jiems aktualiose srityse:

• Lietuvos negalios organizacijų forumas
• Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinkas
• Aplinkos koalicija
• Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacija