Patvirtinta forma yra privaloma visoms pelno nesiekiančioms organizacijoms. Tai reiškia, kad asociacijos, labdaros ir paramos fondai bei viešosios įstaigos turės Registrų centrui pateikti užpildytą ir vadovo pasirašytą veiklos ataskaitą būtent tokia forma.

Primename, kad metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir veiklos ataskaita turi būti patvirtinti per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos ir pateikta Juridinių asmenų registrui (Registrų centrui) per 30 dienų nuo jų patvirtinimo.

Atnaujinome metinių ataskaitų teikimo atmintines ir puslapio informaciją. Jose rasite aktualius reikalavimus, naujas Finansų ministerijos patvirtintas veiklos ataskaitų formas bei aiškias gaires labdaros ir paramos fondams, viešosioms įstaigoms ir asociacijoms, rengiant ataskaitas už 2025 metus.

Metinių ataskaitų teikimas laiku – svarbi NVO skaidrumo dalis. Tai padeda užtikrinti organizacijos atskaitomybę nariams, rėmėjams ir visuomenei, taip pat išvengti teisinių ir administracinių rizikų. Atnaujintos atmintinės padės lengviau susiorientuoti terminuose ir reikalavimuose.

Ataskaitų už 2025 m. rengimo atmintinės:

Finansų ministerijos patvirtintos ataskaitų formos:

Kada atsiranda prievolė NVO registruotis PVM mokėtoju?  

Nuo 2025-05-01 įsigaliojo pakeitimai, pagal kuriuos registruotis PVM mokėtoju reikia šiais atvejais:

1. Vykdant ekonominę PVM apmokestinamą veiklą Lietuvoje, jei už Lietuvoje patiektas PVM apmokestinamas prekes ar suteiktas PVM apmokestinamas paslaugas gauto ar gautino atlygio suma per praėjusius kalendorinius metus viršijo arba einamaisiais kalendoriniais metais numatoma, kad bus viršyta 45 000 Eur riba.
2. Prekių įsigijimas iš kitų Europos Sąjungos (toliau – ES) valstybių narių, jei per kalendorinius metus įsigijote prekių (išskyrus naujas transporto priemonės ar akcizais apmokestinamos prekės)* iš kitų ES valstybių narių, kurių vertė (be PVM) praėjusiais kalendoriniais metais viršijo arba einamaisiais kalendoriniais metais numato viršyti ar viršija 14 000 Eur per metus. ^* Pažymėtina, kad įsigyjant naujas transporto priemones ar akcizais apmokestinamas prekes, prievolės registruotis PVM mokėtoju nėra, tačiau išlieka prievolė apskaičiuoti, deklaruoti, sumokėti PVM Lietuvoje PVM įstatymo nustatyta tvarka.
3. Paslaugų įsigijimas iš užsienio, jei nevyriausybinė organizacija paslaugas iš užsienio (pavyzdžiui, „Facebook“, „Google“ reklamos paslaugas) įsigyja kaip Lietuvos apmokestinamasis asmuo, tokiu atveju su PVM susijusios prievolės (registruotis PVM mokėtoju, skaičiuoti, deklaruoti ir mokėti PVM) atsiranda nepriklausomai nuo įsigytų paslaugų vertės.
4. Vykdant paslaugų teikimą į kitas ES valstybes nares, jei pagal PVM paslaugų vietos nustatymo taisykles paslaugų teikimo vieta yra kita ES valstybė narė (išskyrus atvejus, kai paslaugos toje valstybėje narėje neapmokestinamos arba taikomas 0 % tarifas).
5. Asmuo, kontroliuojantis kelis juridinius vienetus vienu metu, jei vienas asmuo (pavyzdžiui NVO arba fizinis asmuo) kontroliuoja kelis juridinius asmenis ir bendra atlygio, gauto ar gautino iš Lietuvoje vykdomos PVM apmokestinamos veiklos ar įsigytų prekių iš kitų ES valstybių narių, vertė viršija minėtas ribas.

Svarbu atkreipti dėmesį, jog siekiant atsakyti į klausimą, ar reikia registruotis PVM mokėtoju (įskaitant paslaugų įsigijimo tikslais), kiekvienu konkrečiu atveju turi būti vertinama visa su veikla (sudaromais sandoriais) susijusi informacija.

Smulkiojo verslo sistema

Jei bendra atlygio už vykdant ekonominę veiklą Lietuvoje patiektas PVM apmokestinamas prekes ir (arba) suteiktas PVM apmokestinamas paslaugas suma per praėjusius kalendorinius neviršijo 45 000 Eur ir nenumatoma šios ribos viršyti einamaisiais kalendoriniais metais, NVO gali rinktis smulkiojo verslo schemą(SVS) Lietuvoje (t. y. registruotis PVM mokėtoju, taikančiu SVS Lietuvoje). Tokiu atveju NVO neskaičiuoja PVM nuo Lietuvoje tiekiamų PVM apmokestinamų prekių ir (arba) teikiamų PVM apmokestinamų paslaugų,tačiau privalo apskaičiuoti deklaruoti ir sumokėti PVM už įsigytas paslaugas iš užsienio teikėjų.

Kokia veikla laikoma ekonomine?

Pagal PVM įstatymą, ekonominė veikla tai bet kokia veikla, iš kurios gaunamos pajamos, nesvarbu, ar siekiama pelno.

Į ją gali įeiti:

• paslaugų teikimas, prekyba, gamyba;
• turto ir turtinių teisių naudojimas;
• profesinė veikla.

Tačiau taikomos išimtys, jei tai liečia darbo santykius, valstybės ir savivaldybių institucijų veiklą, jei ji nelaikoma konkurencine rinkos veikla. Svarbu NVO: net jei nesiekiama pelno, tačiau vykdoma veikla konkuruoja rinkoje (pvz., mokami mokymai, paslaugos), ji laikoma ekonomine veikla ir gali atsirasti PVM prievolės.

Ką svarbu žinoti apie deklaracijas ir mokėjimo terminus?

Smulkiojo verslo sistemos atveju:

• Pildoma deklaracija PVM101. 
• Jei buvo įsigyta paslaugų iš užsienio teikėjų, deklaracijoje nurodoma suma ir pasirenkamas Lietuvoje taikomas 21 proc. PVM tarifas (arba lengvatinis, jei toks nustatytas). PVM suma deklaracijoje PVM101 apskaičiuojama automatiškai įrašius apmokestinamąją vertę ir pasirinktą PVM tarifą. Suteiktų paslaugų, kurių teikimo vieta kita ES valstybė narė, atveju deklaracijoje PVM101 nurodoma suteiktų paslaugų vertė. Tokiu atveju PVM tarifas nepasirenkamas. 
• Deklaracija teikiama ir PVM mokamas iki kito mėnesio 25 d. Jei paslaugų per mėnesį nebuvo – deklaracijos teikti nereikia.
• Jei paslaugos suteiktos kitos ES valstybės narės PVM mokėtojui, tai turi būti užpildyta ir Prekių tiekimo ir paslaugų teikimo į kitas Europos Sąjungos valstybes nares ataskaita (forma FR0564).

Įprasto PVM mokėtojo atveju: 

• Pildoma deklaracija FR0600.
• Joje apskaičiuojamas ir mokamas PVM už visą mokestinį laikotarpį.
• Terminas – iki kito mėnesio 25 d. 

Nevyriausybinės organizacijos, tvarkydamos apskaitą, turi vadovautis Lietuvos Respublikos finansinės apskaitos įstatymo ir Pelno nesiekiančių juridinių asmenų buhalterinės apskaitos ir finansinių ataskaitų sudarymo ir pateikimo taisyklių 7 nuostatomis. Paslaugų teikėjas (kai paslaugos teikiamos apmokestinamajam asmeniui) paslaugų teikimą įformina vadovaudamasis jo šalies teisės aktų reikalavimais. 

Lietuvoje PVM apskaičiuojamas nuo gautame dokumente nurodytos paslaugų apmokestinamosios vertės. Nevyriausybinė organizacija, kai ji veikia kaip apmokestinamasis asmuo, gali pati nusistatyti, kaip įforminti PVM apskaičiavimą (pvz., buhalterine pažyma ar kt.).

Aktuali papildoma informacija

VMI svetainės informacija:

• Mokesčių pakeitimai nuo 2025 m.
• PVM įstatymo pakeitimai nuo 2025-05-01: smulkiojo verslo schema (SVS) (PDF)
• Pagrindinės prievolės tapus PVM mokėtoju arba PVM mokėtoju, taikančiu SVS

VMI „YouTube“ vaizdo įrašai:

• PVM registracija nuo 2025 m. gegužės 1 d. Ką turi žinoti kiekvienas, vykdantis veiklą?
• Esu ne PVM mokėtojas, perku Facebook, Google ir pan.: kokios yra mano PVM pareigos nuo 2025-05-01
• Pagrindinės prievolės tapus PVM mokėtoju arba PVM mokėtoju, taikančiu SVS Lietuvoje

Grupinės ir viešosios naudos NVO

Pradėkime nuo pradžių. Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme NVO skirstomos pagal tai, kam teikia naudą: grupinės naudos NVO ir  viešosios naudos NVO. 

Grupinės naudos nevyriausybinė organizacija – tokia, kurios veikla teikia naudą tik jos nariams. Pavyzdžiui, žvejų sąjunga rūpinasi tik žvejais, studentų atstovybė – studentais, ir panašiai.

Viešosios naudos nevyriausybinė organizacija – nevyriausybinė organizacija, kurios veikla teikia naudą ne tik savo nariams. Tai tokia organizacija, kurios veikla turi akivaizdžią ir tiesioginę naudą visuomenei, ypač pažeidžiamoms grupėms, taip pat prisideda prie socialinės gerovės, švietimo, aplinkosaugos ar kitų viešųjų tikslų. Tai, pavyzdžiui, yra humanitarinę ir socialinę pagalbą teikiančios organizacijos (Raudonasis Kryžius, Caritas, Maltiečiai ir kiti), daugelis pilietinių iniciatyvų (Baltosios pirštinės, Žinau, ką renku ir kiti), aplinkosauginės organizacijos (Žiedinė ekonomika, Aplinkosaugos koalicija ir kiti), žmogaus ir piliečių teises ginančios organizacijos (Žmogaus teisių centras, Vartotojų aljansas ir kiti).

Svarbu pabrėžti tai, kad šis skirstymas priklauso ne nuo organizacijos pavadinimo, o jos vykdomos veiklos. Dvi iš pirmo žvilgsnio vienodos pagal teikiamą naudą gali būti skirtingos. Štai keletas pavyzdžių: 

• Žvejų sąjunga, kuri rūpinasi tik geresnėmis leidimų sąlygomis ir infrastruktūra žvejams, bus laikoma grupinės naudos NVO. Visgi, žvejų sąjunga, kuri vykdo aplinkosauginius projektus, susijusius su upių atkūrimu, organizuoja atviras edukacines veiklas visuomenei apie aplinkosaugą, jau galėtų būti laikoma viešosios naudos NVO.
• Studentų sąjunga, jei jos veikla apima tik universiteto studentų interesų atstovavimą ir veiklų studentams organizavimą, bus grupinės naudos NVO. Kita studentų sąjunga, kuri be anksčiau paminėtų veiklų aktyviai teikia pasiūlymus valdžios institucijoms, siekdama teigiamų aukštojo mokslo sistemos pokyčių visiems, galėtų būti laikoma viešosios naudos NVO.

Taigi tai, ar organizacija yra grupinės, ar viešosios naudos priklauso nuo jos išsikeltų tikslų ir vykdomos veiklos.

Kam viso to reikia?

Pirmiausia, Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme numatyta, kad skirstant NVO finansavimo lėšas viešosios naudos NVO gali būti teikiamas prioritetas. Kol kas tai nėra įgyvendinama, bet gali būti taikoma ateityje. 

Antra, viešosios naudos organizacijos statusas yra reikalingas norint užsiregistruoti kaip asmeniu, darančiu įtaką teisėkūrai (įtakdariu). Apie tai daugiau – antroje dalyje.

Ką turėtų daryti organizacijos vadovas?

Pirmiausia, reikėtų nuspręsti, ar organizacija nori siekti viešosios naudos organizacijos statuso. Nusprendusi tai padaryti, ji turi užpildyti prašymą Socialinių paslaugų priežiūros departamentui. Prašymą kartu su praėjusių dviejų metų veiklos ir finansine ataskaitomis įvertina NVO taryba prie LR Vyriausybės, o sprendimą priima Socialinių paslaugų priežiūros departamentas.

Kitu atveju, nieko daryti nereikia, nes organizacijos, kurios neturi viešosios naudos organizacijos statuso, yra laikomos grupinės naudos organizacijomis.

Daugiau informacijos čia.

Lobistai ir įtakdariai

Antrasis organizacijų skirstymas yra susijęs su tuo, ar organizacija siekia daryti įtaką viešiems sprendimams (savivaldos ir nacionalinio lygmens teisės aktams, politikos formavimui, strateginiams planams ir panašiai). NVO, kurios siekia daryti įtaką gali būti laikomos lobistėmis arba įtakdarėmis.

• Lobistas – tas, kuris siekia daryti įtaką politiniams sprendimams, atstovaudamas tam tikros organizacijos, įmonės ar interesų grupės nuomonę. Kitaip tariant, jei grupinės naudos NVO atstovas siekia daryti įtaką viešiems sprendimams, jis yra lobistas.
• Įtakdarys yra tas, kuris siekia daryti įtaką politiniams sprendimams, siekdamas viešosios naudos. Kitaip tariant, viešosios naudos NVO atstovas, kuris siekia daryti įtaką viešiems sprendimams, yra įtakdarys. Įtakdariais gali būti tik viešosios naudos organizacijos. 

Kam viso to reikia?

Įtakos darymas politiniams sprendimams turėtų būti viešas, siekiant skaidrumo, korupcijos prevencijos ir lygių galimybių visiems prisidėti prie politikos formavimo. 

Jeigu lobizmo veikla yra nedeklaruota, ji laikoma neteisėta. Būtent todėl kiekvienai organizacijai svarbu įsivertinti ir, jei reikia, užsiregistruoti lobistu arba įtakdariu.

Ką daryti organizacijos vadovui?

Reikėtų įsivertinti, ar organizacijos atstovai siekia arba daro įtaką viešiems sprendimams. VTEK pabrėžia, kad: „jei asmuo, neįvardindamas konkrečių pasiūlymų keisti teisės aktą, išdėsto problemas bendrais bruožais, siūlo pasikalbėti ar padiskutuoti bendromis temomis, pristato mokslinius tyrimus – tai ne lobistinė veikla. Jei asmuo pateikia konkrečius pasiūlymus (žodžiu, raštu ar el. priemonėmis) dėl konkretaus teisės akto – tik tokia veikla yra lobistinė“.

Organizacija, siekdama tapti įtakdare teisėkūrai, turi pateikti prašymą per sistemą SKAIDRIS. Daugiau informacijos: čia.

Atkreipiame dėmesį, kad šis tekstas yra šviečiamojo, o ne teisinio pobūdžio. Kiekvienos nevyriausybinės organizacijos situacija gali būti skirtinga, todėl jei kyla klausimų, kviečiame giliau susipažinti su teisės aktais ir, esant poreikiui, kreiptis konsultacijos į teisininkus. 

Aktualūs teisės aktai

• NVO plėtros įstatymas
• Lobistinės veiklos įstatymas
• LR teisėkūros pagrindų įstatymas

Atkreipiame dėmesį, kad kontaktai Registrų centro savitarnoje įrašomi dviejose vietose: 

1. Savitarnos profilyje, paspaudus ant savo vardo ir pavardės. Šie kontaktai naudojami informuojant apie visas Registrų centro paslaugas.
2. Juridinių asmenų registre, prisijungus, kaip juridinio asmens vadovui. Šie kontaktai yra naudojami kaip oficialus juridinio asmens kontaktai. Juos naudoja  institucijų pranešimams, siunčiamiems per „E. siuntą“. Jei čia nurodytas neteisingas el. pašto adresas – organizacija gali negauti svarbių dokumentų.

Kviečiame organizacijų vadovus prisijungti prie Registrų centro savitarnos ir pasitikrinti, ar Juridinių asmenų registre nurodytas el. pašto adresas yra aktualus ir tikslus. Tai padės išvengti situacijų, kai praleidžiami svarbūs pranešimai.

Nevyriausybinėms organizacijoms aktualu tai, kad finansinių ataskaitų auditas yra būtinas, jei yra tenkinama viena iš dviejų sąlygų:

1. ne mažiau kaip 2 rodikliai paskutinę finansinių metų dieną viršija šiuos dydžius: 
   • balanse nurodyto turto vertė – 2 500 000 eurų; 
   • įmonių pardavimo grynosios pajamos arba pelno nesiekiančių juridinių asmenų  pajamos per ataskaitinius finansinius metus – 4 500 000 eurų; 
   • vidutinis metinis darbuotojų skaičius, apskaičiuotas finansų ministro nustatyta tvarka, per ataskaitinius finansinius metus – 50 darbuotojų; 
2. gautas finansavimas iš valstybės ir (arba) savivaldybės (savivaldybių) biudžeto (biudžetų) ir (arba) gauta arba panaudota parama per ataskaitinius finansinius metus viršija 500 000 eurų.

Finansų ministerija paaiškina, kaip vertinti gautą arba panaudotą paramą. Ministerija teigia, kad turėtų būti vertinama per ataskaitinius finansinius metus gauto finansavimo ir gautos paramos suma arba per ataskaitinius finansinius metus panaudotos paramos suma.

Gautos paramos ir panaudotos paramos sumos nėra sudedamos – jos vertinamos atskirai. Jei gautos arba panaudotos sumos viršija 500 000 eurų, tuomet finansinių atskaitų auditas yra privalomas.

Pavyzdinės situacijos:

Su pilnais Finansų ministerijos paaiškinimais dėl privalomo finansinių ataskaitų audito nuostatų pagal Finansinių ataskaitų audito ir kitų užtikrinimo paslaugų įstatymą taikymo susipažinkite dokumente.

Valstybinė mokesčių inspekcija nustatė tik 10 dienų terminą šiems pakeitimams atlikti, todėl raginame visas organizacijas pasitikrinti savo ERVK kodo statusą. Daugiau informacijos: čia.

Atsižvelgiant į trumpą terminą, Nacionalinė NVO koalicija pateikė siūlymą Valstybinei mokesčių inspekcijai terminą pratęsti bei, esant galimybei, inicijuoti automatinį kodo perkėlimą.

Nuo 2025 m. tik „NVO žymą” turinčios organizacijos galės gauti 1,2 % GPM paramą, dėl to organizacijoms pradėjo kilti klausimas, ar jos yra nevyriausybinės organizacijos (NVO), turinčios teisę į šią paramą.

Su atmintine susipažinkite žemiau:

Daugiau informacijos apie „NVO žymą“, jos naudas ir instrukcijas, kaip ją įregistruoti galite rasti čia.

Viešosios naudos NVO apibrėžiama kaip organizacija, kurios veikla turi akivaizdžią ir tiesioginę naudą visuomenei, ypač pažeidžiamoms grupėms, taip pat prisideda prie socialinės gerovės, švietimo, aplinkosaugos ar kitų viešųjų tikslų. Tokių organizacijų veikla yra pripažįstama svarbia visuomenės gerovei ir atitinka aukštesnius teisės aktuose nustatytus kriterijus.

NVO atstovams svarbu pateikti išsamias veiklos ir finansines ataskaitas apie vykdomą veiklą, kuriose atsispindėtų ar NVO vykdoma veikla yra nukreipta į visuomenę, ar skirta tik organizacijos nariams – bus vertinamos Juridinių asmenų registrui pateiktos dviejų praėjusių finansinių metų veiklos ataskaitos ir metinių finansinių ataskaitų rinkiniai. 

Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme numatyta, kad skirstant NVO finansavimo lėšas viešosios naudos NVO gali būti teikiamas prioritetas, tačiau dėl paskatų viešosios naudos NVO sukūrimo bus svarstoma ir tariamasi su socialiniais partneriais.

Reikalavimai viešosios naudos NVO yra numatyti Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme.

Norėdamos būti pripažintos viešosios naudos NVO, organizacijos turi teikti prašymą SoPAS.

Konsultacija dėl prašymų pateikimo vyks sausio 23 d. 14 val. MS Teams platformoje. Prisijungimo nuoroda.

Daugiau informacijos rasite čia.

Atnaujintas 2025 metų atmintines ir formas galite rasti čia: Atnaujintos metinių ataskaitų teikimo atmintinės

Finansų ministerija patvirtino pelno nesiekiančių juridinių asmenų veiklos ataskaitų formas, kurias reikės pildyti ir pateikti atsiskaitant už 2024 m.

Patvirtinta forma yra privaloma visoms pelno nesiekiančioms organizacijoms. Tai reiškia, kad asociacijos, labdaros ir paramos fondai bei viešosios įstaigos turės Registrų centrui pateikti užpildytą ir vadovo pasirašytą veiklos ataskaitą būtent tokia forma.

Primename, kad metinių finansinių ataskaitų rinkinys ir veiklos ataskaita turi būti patvirtinti per 4 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos ir pateikta Juridinių asmenų registrui (Registrų centrui) per 30 dienų nuo jų patvirtinimo.

Organizacijų patogumui parengėme 2024 m. finansinių ataskaitų rinkinių ir veiklos ataskaitų pagal juridinę formą atmintines.

Ataskaitų už 2024 m. rengimo atmintinės:

Finansų ministerijos patvirtintos ataskaitų už 2024 m. formos:

Daugiau apie metinių ataskaitų teikimą – čia.