Vasario 27-oji – Tarptautinė nevyriausybinių organizacijų (NVO) diena. Tai pasaulinė iniciatyva, kasmet minima daugiau nei 145 šalyse, o nuo 2023 m. – ir Lietuvoje. Ši diena skirta pabrėžti NVO svarbą šiandienos visuomenėje, aptarti sektoriaus iššūkius ir pakviesti piliečius prisidėti prie nevyriausybinių organizacijų veiklos kuriant stipresnę, demokratišką ir atsparią visuomenę.
Pasak Nacionalinės NVO koalicijos vadovės Gajos Šavelės, NVO diena tai galimybė kelti klausimus ir plačiau kalbėti apie pilietiškumą bei nevyriausybinio sektoriaus vaidmenį demokratinėje sistemoje. „Demokratijos stiprumas ir gyvybingumas priklauso nuo to, kokia aktyvi, organizuota ir į sprendimų priėmimą įsitraukusi yra visuomenė. Būtent čia NVO tampa svarbiu veikėju – jos artikuliuoja visuomenės balsą ir kuria erdvę atsakingam pilietiniam dalyvavimui“, – teigia G. Šavelė.
Per pastaruosius dešimtmečius NVO sektorius Europoje ir Lietuvoje išaugo tiek kiekybiškai, tiek kokybiškai. Organizacijos vis aktyviau dalyvauja viešosios politikos formavime ir sprendimų priėmimo procesuose. Jei anksčiau jos dažnai buvo matomos tik kaip paramos ar socialinių paslaugų teikėjos, šiandien jų vaidmuo gerokai platesnis – nuo žmogaus teisių gynimo ir advokacijos iki visuomenės atsparumo stiprinimo bei nacionalinio saugumo klausimų.
„Augant geopolitiniams ir socialiniams iššūkiams, būtinas platesnis piliečių įsitraukimas. NVO tampa tarpine grandimi tarp visuomenės ir valstybės – jos padeda transformuoti piliečių lūkesčius į struktūruotus pasiūlymus, o viešąją politiką – į žmonėms suprantamus ir įtraukius sprendimus“, – sako G. Šavelė.
Dar viena svarbi NVO funkcija – atstovavimas. NVO užtikrina, kad visi balsai būtų girdimi. Pavieniai piliečiai dažnai neturi pakankamų išteklių tiesiogiai dalyvauti sprendimų priėmime ir čia NVO suteikia ekspertinę pagalbą ir institucinį svorį. Tokiu būdu jos ne tik atliepia socialinį teisingumą, bet ir į sprendimų procesus įtraukia daugiau perspektyvų.
„Svarbų vaidmenį atlieka skėtinės organizacijos. Veikdamos kartu, skirtingų sričių NVO sujungia savo kompetencijas, patirtį ir išteklius, taip sustiprindamos visuomenės interesų atstovavimą. Skėtinės struktūros leidžia pavienes iniciatyvas iškelti į nacionalinį ar tarptautinį lygmenį ir užtikrinti, kad pilietinis dalyvavimas būtų ne epizodinis, o nuoseklus ir sisteminis“, – tvirtina Nacionalinės NVO koalicijos vadovė.
Pilietiškumas transformuojuosi – jaunesnė, technologijomis besinaudojanti karta vis rečiau įsitraukia per tradicines politines formas, tačiau aktyviai dalyvauja visuomeniniame gyvenime per pilietines iniciatyvas ir projektus, savanorišką veiklą, skaitmenines platformas.
Šiame procese NVO tampa pagrindinėmis dalyvavimo organizatorėmis ir įgalintojomis – jos suteikia galimybę jungtis prie konkrečių iniciatyvų, spręsti realias problemas ir matyti savo veiklos poveikį visuomenei. Pasak NVO ekspertės, tokios pilietiškumo formos yra laisvesnės, bet jos reikšmingai prisideda prie pilietinio sąmoningumo ir atsakomybės – savybių, kurios yra būtinos demokratijos gyvybingumui.
Vis dėlto augantis NVO vaidmuo, G. Šavelės teigimu, reiškia ir didesnius lūkesčius. Sektoriui tenka atsakomybė išlaikyti aukštus profesionalumo, skaidrumo ir atskaitomybės standartus. Tuo pačiu būtina užtikrinti jo nepriklausomumą ir tvarumą – nes silpnas sektorius silpnina ir visą demokratinę ekosistemą.
„Tarptautinė NVO diena primena, kad pilietinės visuomenės ir nevyriausybinių organizacijų stiprinimas nėra savaiminis procesas – jis reikalauja kryptingos politikos, teisinės aplinkos, kuri skatintų organizacijų veiklą, finansinių instrumentų, užtikrinančių stabilumą, ir politinės kultūros, kurioje dialogas yra įprasta praktika”, – sako G. Šavelė.
Pasak NVO ekspertės, žvelgiant į ateitį, akivaizdu viena: demokratija bus stipri kol bus stiprios pilietinės organizacijos. NVO, gebėdamos organizuoti, įgalinti ir atstovauti, užtikrina, kad demokratija veiktų kasdien ir visiems. Ir būtent ši kasdienė demokratijos praktika tampa svarbiausiu atsaku į šių dienų iššūkius.
