Su dezinformacija ir manipuliacijomis susiduria visi valstybės sektoriai, verslo įmonės bei organizacijos, tarp jų ir nevyriausybinės organizacijos (NVO). Tačiau nevyriausybinio sektoriaus atstovai įsitikinę, kad tikrasis pavojus slypi visai ne pačiuose melaginguose faktuose. Manipuliacija visuomenės įsitikinimais ir vertybėmis, kvestionuojamos institucijos bei pilietinės organizacijos, bandymai dar labiau poliarizuoti visuomenę – tai yra ir šiuo metu vyraujančios grėsmės mūsų saugumui.
Pavojingiausios dezinformacijos taktikos
Pastebima, kad Lietuvos nevyriausybinės organizacijos ir jų veikla vis dažniau tampa dezinformacijos taikiniais, nes jos dirba jautrių temų lauke bei teikia paslaugas pažeidžiamoms grupėms. Informacinių ir psichologinių operacijų bei dezinformacijos ekspertas Darius Remeika sako, kad dezinformacija, kuri yra konstruojama remiantis išgalvota informacija, jo jau nebestebina. Be to, su ja yra pakankamai nesudėtinga kovoti – pateikus faktus, bent minimalų kritinį mąstymą turintis žmogus turi galimybę susivokti. Tačiau kur kas pavojingesnė šiuo metu yra faktais grįsta dezinformacija arba manipuliacija, pastebi jis.
„Tai yra selektyvių faktų komunikavimas, nutylint vienas detales, bet akcentuojant kitas arba manipuliuojant kontekstu. Tai skamba gana paradoksaliai, bet tai melas sukonstruotas faktais. Su tokia dezinformacija sunku kovoti, nes prieštaravimas faktams veda link apsikvailinimo, o žmonės nelinkę gilintis, nes „juk faktas ar įrodymai kalba patys už save“. Patyrę dezinformatoriai ir manipuliatoriai būtent ir naudoja šią taktiką“, – sako D. Remeika.
Eksperto teigimu, visuomenės kovoje su dezinformacija tikrai ne į naudą išėjo ir COVID-19 pandemija, sukėlusi didelį neapibrėžtumo būseną. Žmonės tapo imlūs greitus ir paprastus atsakymus pateikiančioms „tiesos versijoms“. Su pandemija susiję klausimai, tokie kaip įvairūs ribojimai ar skiepai, supriešino visuomenę, padarė pažeidžiamesnę, tvirtina D. Remeika.
„O susipriešinusi visuomenė ir visus kitus klausimus vertina poliarizuotai: karas Ukrainoje, LGBT bendruomenė, mokesčiai… Pasireiškia dichotominis „juoda-balta“ mąstymas. Taip didėja imlumas dezinformacijai ir manipuliacijai, kurios tik daugėja ir daugės dėl vis lengviau ir greičiau kuriamo turinio. Todėl kovą su ja labiau siečiau su atsparumo didinimu“, – mąsto ekspertas.
NVO iššūkiai
D. Remeika pastebi, kad su dezinformacijos keliamais iššūkiais išties skaudžiai tenka susidurti ir NVO sektoriui.
„Didžiausias NVO iššūkis yra dezinformacija ar manipuliacija, kuri komunikuoja selektyvius ir visą kontekstą neperteikiančius faktus, prieštaraujančius organizacijos tapatumui ir naratyvui. Daugelio NVO naratyvas yra tiesiogiai ar netiesiogiai siejamas su humaniškumu, todėl bet kokia prieštaringa informacija sukelia kognityvinį disonansą, pasėja abejones, mažina pasitikėjimą organizacija, – vardija D. Remeika. – Todėl NVO turėtų taikyti šias kovos su dezinformacija strategijas: skaidrumas, reagavimas, greitis.“
Eksperto nuomone, skaidrumas gali padėti paneigiant dezinformaciją ar nesukuriant sąlygų manipuliacijoms sklisti. Tačiau pasirodžius dezinformacijai būtina reaguoti: komunikuoti faktus, atsakinėti į komentarus, kliautis argumentų kalba, įsiklausyti į prieštaraujančius, kurie visada taikosi į silpniausias organizacijos vietas. Taip pat svarbus greitis, kad į dezinformacijos platinimą neįsitrauktų dar daugiau žmonių ir būtų užkirstas kelias arba bent jau prislopintas „virališkumas“, ar nevaldomas plitimas.
Dezinformacijos neišvengsime, svarbiausia – tinkamas atsakas
Pašnekovui antrina ir Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų koalicijos projektų vadovė Dovilė Rudzenskė. Jos teigimu, nevyriausybinėms organizacijoms būtina stiprinti atsparumą dezinformacijai, reguliariai pergalvoti aktualias grėsmes ir reagavimo veiksmus.
„Gyvename konvencinių ir kultūrinių karų laikmetyje, todėl dezinformacijos, manipuliacijų ir propagandos neišvengsime, – pažymi D. Rudzenskė. – Informacinis ir psichologinis atsparumas aktualus ne tik individualiu ar organizacijos lygmeniu, bet ir visuomenės, valstybės, Europos mastu.“
NVO vaidmuo čia yra labai svarbus – šios organizacijos jungia aktyvius, pilietiškus žmones, sprendžia aktualias ir jautrias problemas, siekia pažangos ir pokyčių valstybės gyvenime. Sudėtingose, kritinėse situacijose NVO veikia kaip gyvas socialinis tinklas: identifikuoja poreikius, suteikia pagalbą, stebi situaciją, skleidžia informaciją viduje ir tarptautinėje erdvėje.
„NVO sektorius yra svarbus visuomenės ramstis tiek gerais, tiek sudėtingais laikais, dėl to svarbu, kad jis būtų stiprus, atsparus ir patikimas“, – akcentuoja pašnekovė.
Priešiškos valstybės tik ir laukia, kol pilietinės visuomenės pagrindas pradės byrėti ir visuomenė taps susiskaldžiusi, nepasitikėjimas valstybe išaugs. Todėl užtikrinti NVO atsparumą turėtų būti svarbu ir valstybės institucijoms: investicija į NVO atsparumą yra investicija į visuomenės ir valstybės saugumą.
Skaidrumas – pirmas žingsnis į atsparumą
Vieni iš svarbiausių NVO atsparumo instrumentų yra skaidrumas ir atskaitomybė bei aiškiai įvardytos ir komunikuojamos organizacijos vertybės.
„Atviras ir principingas ataskaitų teikimas yra vienas iš pasitikėjimo NVO sektoriumi ramsčių, o tuo pačiu tai tiesiogiai lemia ir mūsų atsparumą: patikimai, reguliariai ir atvirai apie savo veiklą komunikuojančiai, aiškią tapatybę turinčiai organizacijai yra žymiai sudėtingiau pakenkti ar ja pasinaudoti,“ – paaiškina D. Rudzenskė.
Ji primena, kad skaidrumas turėtų būti vienas iš pamatinių kiekvienos organizacijos principų. Gegužės mėnuo – patvirtintų metinių finansinių ir veiklos ataskaitų teikimo Registrų centrui metas. Aiškiai deklaruotos organizacijos vertybės, išsamus veiklų aprašymas bei vieša finansinė ataskaita padeda visuomenei geriau pažinti, suprasti ir pasitikėti NVO.
Nacionalinė NVO koalicija vienija 18 skėtinių ir nacionalinių nevyriausybinių organizacijų, kurios apjungia apie 2 000 organizacijų, veikiančių įvairiose srityse visoje Lietuvoje. NVO koalicija siekia, kad piliečiams atstovaujančios nevyriausybinės organizacijos būtų stiprios ir veiktų skaidriai ir jų balsas girdimas.
